Dalijami milijonai projektams finansuoti, tačiau Lietuva nesikreipia

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-04-22 10:36

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis.

Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome.

„Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė. Komisijos komisaras į mane kreipėsi sakydamas, kad nėra kontakto su Lietuva. Tie strateginiai pinigai gali būti skirti ir valstybinėm įmonėms, ne tik verslui. Jei verslui valstybė būtų paėmusi pinigus, tada galėtų sukurti „Promotional bank“, tai dabar suderinom, kad per Suomijos banką „Pohjola“ įmonės kažkike gautų. Tai galioja ir startuoliams ir dideliems projektams. Pavyzdžiui, prancūzai už pinigus iš šio fondo atlieka renovacijos darbus ir apšildo 40 tūkst. butų. Lenkija šiuos fondo pinigus naudoja tramvajų infrastruktūrai“, – sako A. Guoga.

Anot jo, tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. „Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis“, – kalbėjo jis.

Naujienų portalui tv3.lt kreipiantis į Ūkio ministeriją buvo nurodyta, kad jie už šį fondą atsakingi nėra ir nukreipta į Finansų ministeriją. Finansų ministerija iš pradžių teigusi, kad čia Ūkio ministerijos sritis, vėliau vis dėlto pateikė atsakymą.

Verslininkai patys nesiima veiksmų

Finansų ministro patarėjas Remigijus Bielinskas pasakoja, kad klausimai, kodėl nesinaudojama šiomis lėšomis, turėtų būti adresuoti Lietuvos verslininkams.

„Pagal EFSI taisykles, paraiškas EFSI finansavimui turi teikti ne valstybė, o kiekvienas suinteresuotas projekto vykdytojas, kreipdamasis tiesiogiai į Europos investicijų banko( EIB) arba į Europos investicijų fondo (EIF) finansinius tarpininkus, kurie savo ruožtu sprendžia dėl projektų tinkamumo finansuoti ir dėl tinkamų finansinių instrumentų taikymo“, – informuoja R. Bielinskas.

Pasak R. Bielinsko, Lietuvos verslas turi būti ne tik suinteresuotas, bet ir pajėgus siekti paskolų iš EFSI, mat projekto vertė turi būti didesnė nei 20 mln. eurų.

A. Guoga pasakoja, kad bendradarbiaudamas su EFSI atstovais, pavyko suderinti, jog verslai galėtų kreiptis nuo 10 mln. eurų. Jo nuomone, būtent dėl Vyriausybės ir Ūkio ministerijos neveiksnumo Lietuvos verslai dar nesikreipė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas