Dalijami milijonai projektams finansuoti, tačiau Lietuva nesikreipia

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-04-22 10:36

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis.

Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome.

„Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė. Komisijos komisaras į mane kreipėsi sakydamas, kad nėra kontakto su Lietuva. Tie strateginiai pinigai gali būti skirti ir valstybinėm įmonėms, ne tik verslui. Jei verslui valstybė būtų paėmusi pinigus, tada galėtų sukurti „Promotional bank“, tai dabar suderinom, kad per Suomijos banką „Pohjola“ įmonės kažkike gautų. Tai galioja ir startuoliams ir dideliems projektams. Pavyzdžiui, prancūzai už pinigus iš šio fondo atlieka renovacijos darbus ir apšildo 40 tūkst. butų. Lenkija šiuos fondo pinigus naudoja tramvajų infrastruktūrai“, – sako A. Guoga.

Anot jo, tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. „Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis“, – kalbėjo jis.

Naujienų portalui tv3.lt kreipiantis į Ūkio ministeriją buvo nurodyta, kad jie už šį fondą atsakingi nėra ir nukreipta į Finansų ministeriją. Finansų ministerija iš pradžių teigusi, kad čia Ūkio ministerijos sritis, vėliau vis dėlto pateikė atsakymą.

Verslininkai patys nesiima veiksmų

Finansų ministro patarėjas Remigijus Bielinskas pasakoja, kad klausimai, kodėl nesinaudojama šiomis lėšomis, turėtų būti adresuoti Lietuvos verslininkams.

„Pagal EFSI taisykles, paraiškas EFSI finansavimui turi teikti ne valstybė, o kiekvienas suinteresuotas projekto vykdytojas, kreipdamasis tiesiogiai į Europos investicijų banko( EIB) arba į Europos investicijų fondo (EIF) finansinius tarpininkus, kurie savo ruožtu sprendžia dėl projektų tinkamumo finansuoti ir dėl tinkamų finansinių instrumentų taikymo“, – informuoja R. Bielinskas.

Pasak R. Bielinsko, Lietuvos verslas turi būti ne tik suinteresuotas, bet ir pajėgus siekti paskolų iš EFSI, mat projekto vertė turi būti didesnė nei 20 mln. eurų.

A. Guoga pasakoja, kad bendradarbiaudamas su EFSI atstovais, pavyko suderinti, jog verslai galėtų kreiptis nuo 10 mln. eurų. Jo nuomone, būtent dėl Vyriausybės ir Ūkio ministerijos neveiksnumo Lietuvos verslai dar nesikreipė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas