Danija įskėlė nepasitikėjimo Šengenu kibirkštį

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Česlovas Iškauskas / Geopolitika

2011-07-17 17:57

Visa Europa gaudžia, sužinojusi apie sustiprintą Danijos sienų kontrolę, kurią vyriausybė įvedė nuo liepos 5 dienos. Vieni ją smerkia, reikalaudami Europos teismo, kiti vertina abejingai, na, o treti – tuo apžvalgininkai nė kiek neabejoja – ja pasinaudos kaip precedentu svarstyti savo šalių prisijungimo prie Šengeno sutarties sąlygas. Pasak vokiško „The Financial Times“, čia jau kvepia Europos integracijos idėjos laidotuvėmis.

Tą ketvirtadienį Danijos premjeras Larsas Lekke Rasmussenas, kaip pranešė spauda, nė kiek nederinęs su Briuseliu ir kaimyninėmis šalimis, paskelbė, kad dėl didėjančio tarptautinio nusikalstamumo, pinigų plovimo, nelegalios migracijos, narkotikų ir ginklų kontrabandos įveda sustiprintą „nuolatinę muitų kontrolę“ pasienyje su Vokietija ir Švedija. Jai numatyta skirti beveik 40 mln. eurų. Jeigu muitininkai gerai dirbs, šie pinigai netrukus grįš į valstybės biudžetą.

Kol kas šiuose pasienio punktuose kontrolierių padaugės tik 50-čia – 30 Vokietijos ir 20 Švedijos pasieniuose. Kitąmet pasieniečių skaičius gali padvigubėti, čia bus pradėti statyti kontrolės punktai, įrengtos įtartinų automobilių vaizdo stebėjimo sistemos. Visi darbai bus baigti iki 2014-ųjų pradžios, mano Kopenhaga. Kitaip sakant, Europa grįžta kone į „geležinės uždangos“ laikus, svarsto kai kurie politikai Berlyne, o tai jau rimtas ne tik Šengeno erdvės pažeidimas, bet ir pavojus eurointegraciniams procesams.

Tiesą sakant, Briuseliui šios Danijos priemonės nebuvo naujiena. Tačiau Europos Komisija (EK) – ar dėl kitų svarbių reikalų, ar dėl prasidedančių europarlamentarų atostogų – tyli, laukdama, kaipgi reaguos artimiausios Danijos kaimynės.

Iš tiesų jau bent du mėnesius EK žinojo apie Kopenhagos planus. Gegužės 12 d. ES šalių vidaus reikalų ministrai tarėsi dėl vienašalių Danijos veiksmų, ir tuomet Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas per ARD televiziją gana griežtai įvertino Kopenhagos planus, esą tai vos ne europietiškos civilizacijos saulėlydis. Ministrai tik nutarė, kad reikia išsiaiškinti, kas privertė danus imtis tokių priemonių ir ar tikrai jie pateko į kritinę situaciją, kuri pagal Šengeno sutartį leidžia laikinai – iki 30 dienų – keisti sienų kirtimo tvarką. Beje, 2006 m. šiuo leidimu pasinaudojo ta pati Vokietija: sustiprino sienų kontrolę, kad į futbolo čempionatą neleistų plūsti agresyviems futbolo fanams. Tačiau europiečių nieko nepamokė visai nesenas konfliktas tarp Italijos ir Prancūzijos, kai Italijos pietus užplūdo pabėgėlių srautas iš Tuniso ir kitų revoliucijos apimtų Šiaurės Afrikos šalių. Tuomet Roma pareikalavo, kad tuos pabėgėlius pasidalintų ir kitos regiono šalys, o kai šios atsisakė, italai atvykėliams ėmė dalinti Šengeno vizas, ir tunisiečiai patraukė į Prancūziją, o ši sugriežtino įvažiavimo tvarką.

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas