Danijos braškyne lietuviai virto numeriais

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Rita Žadeikytė / Šiaulių kraštas

2013-09-14 18:41

 Tris vasaros mėnesius lietuvių pora, dirbusi Danijos braškynuose, darbdaviams buvo bevardžiai žmonės. Jie turėjo tik numerius – 106 ir 107. Tik į numerius, lyg lageryje, lietuviai atsiliepdavo šaukiami atsiimti algos, priduoti priskintos braškių dėžutės. Nuolatinis pažeminimas ir trinama tapatybė porai neužmušė noro užsidirbti po keliasdešimt tūkstančių litų.

Važiavo užsidirbti

Vidutinio amžiaus pora (vardai ir pavardės redakcijai žinomi) gegužės pabaigoje išvyko į Daniją. Darbas – braškių laukuose. Ne tik skinti uogų, bet ir sodinti daigus, ravėti.

Iš Danijos grįžo rugsėjo pradžioje. Sportiško sudėjimo vyras šiek tiek netekęs svorio. Moteris pasikeitusi neatpažįstamai: akys užgesusios, veido oda papilkėjusi. Visada kruopščiai prižiūrėjusi šukuoseną, grįžo žilti pradėjusiais plaukais, geliančia nugara, tinstančiais sąnariais.

„Negaliu prisiversti nei namų susitvarkyti, nei savęs prižiūrėti. Visiškai apatiška. Atrodo, kad net pinigai, kuriuos užsidirbome, nedžiugina“, – bejėgiškai nuleidusi rankas sako moteris.

Kad išvažiuotų, pardavė vieną iš dviejų savo karvių. Karvės ir 315 litų pašalpa buvo vienintelės pajamos. Likusią telyčią per vasarą ganė dukra ir močiutė.

„106 myli 107“

Pora į Daniją važiavo mikroautobusu su kitais darbininkais iš Šiaulių apie pusantros paros.

Nuvykę į darbo stovyklą iš karto gavo numerius. Moteris – 107, o vyras 106. Visus tris mėnesius jie prižiūrėtojų buvo šaukiami ne vardais ar pavardėmis, o gautais numeriais: „106! Dvidešimt dėžučių! 107! Radome nekokybiškų braškių!“

„Aš atsisukdavau tik į skaičių 107... Net ir draugas, jei šaukdavo vardu iš kitos lysvės, nebereaguodavau, nebesuprasdavau, kad tai mano vardas“, – apie žmogaus tapatybės naikinimą pasakojo moteris.

„Mes ten kitus lietuvius ne vardais vadindavome, o taip pat numeriais. Kai mano draugas man padėdavo skinti braškes iš mano vagos pusės, šalia dirbančios moterys šnibždėdavosi: „O, kaip 106 myli 107“, – pasakojo apie patirtį Danijos braškyne.

Trys mėnesiai skausmo lietuvių kolonijoje

Iš pradžių lietuvių stovykloje apsigyveno ir dirbo apie 400 žmonių. Dalis metė darbą, spjovė į pinigus po kelių savaičių, pamatę, kad čia ne tik žmogus virsta numeriu, bet ir sveikatą gali palikti. Kiti tempė mėnesį ir pabėgo. Visus tris mėnesius lietuvių braškininkų kolonijoje liko vos keliasdešimt žmonių.

„Jeigu esi neįpratęs prie fizinio darbo ar turi sveikatos problemų, tau važiuoti į Danijos braškynus nėra ko. Neatlaikysi fizinio krūvio“, – tikino Danijoje tris mėnesius dirbęs vyras. Nors jis jaučiasi visiškai sveikas, bet nuo krūvio buvo sutinę kelių sąnariai.

Straipsnio puslapiai:

- Rita Žadeikytė

Šiaulių kraštas

Close

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

Valstybė ruošiasi dalinti paramą įsigyjant būstus, tačiau sąlygos patiks ne visiems

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir ...

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas