Darbdavio patrauklumas grįstas ne tik geru atlyginimu?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbas

2016-04-20 13:00

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Nors pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje stebimas atlyginimų augimas, vis dėlto tai tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia potencialų darbdavį vertinantys žmonės. Todėl tiek verslas, tiek darbuotojai neturėtų daryti klaidos, t. y. manyti, kad didelis atlyginimas užtikrina ilgalaikį darbo vietos patrauklumą. Mūsų tyrimas atskleidžia, kad reikalavimų geram darbdaviui ir patraukliai darbo vietai yra kur kas daugiau“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertė Virginija Mikutaitė.

Darbdaviui kelia 3 pagrindinius reikalavimus

Beveik du trečdaliai (64 proc.) apklausos respondentų kaip svarbiausią reikalavimą, keliamą potencialiam darbdaviui, įvardijo įdomų ir jiems artimą darbo pobūdį. Kiek mažesnė dalis – 59 proc., – minėjo didesnio atlyginimo už dabartinį svarbą. Trečias pagal svarbą reikalavimas būsimam darbdaviui – gera atmosfera organizacijoje, kurią kaip svarbų veiksnį minėjo 54 proc. apklaustųjų.

Anot V. Mikutaitės, šiandien įmonėms tampa vis sudėtingiau pritraukti gerų specialistų mokant jiems tik didesnį negu rinkoje atlyginimą, nes didesnioji dalis žmonių linkę atsižvelgti į kur kas platesnį motyvacinių priemonių spektrą. „Tiesa, ne visos motyvacinės priemonės yra vienodai svarbios, todėl organizacijų vadovams reikėtų atidžiai įvertinti, kokie dalykai pastebimai padidina, o kokie turi tik nežymią įtaką jų kaip darbdavio patrauklumui“, – sako V. Mikutaitė.

Tarp kitų reikšmingesnių reikalavimų potencialiam darbdaviui beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų minėjo galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku, daugiau nei trečdaliui atrodo svarbus darbo vietos stabilumas ir saugumas (37 proc.), galimybė gauti premiją už pasiektus ar viršytus darbo rezultatus (34 procentai).

Tik 1,6 proc. apklausos respondentų sakė, kad jie nekelia jokių reikalavimų darbdaviui – svarbu, kad priimtų į darbą.

Vyresniems rūpi gera atmosfera, jaunesniems – galimybė tobulėti

Tyrime vyrai ir moterys skirtingai pasisakė apie darbdavio suteikiamas papildomas naudas: vyrams, palyginti su moterimis, kur kas svarbiau renkantis darbdavį yra papildomų naudų paketas, vyrai jas, kaip svarbų reikalavimą, įvardijo beveik dvigubai dažniau – kas penktas vyras ir kas aštunta moteris rinkdamiesi darbdavį vertina ir papildomas jo suteikiamas naudas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas