Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

(Puslapis 1 iš 3)


Darbas (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-11-15 10:04

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą. Jis pasidalino vienu iš darbo skelbimų Lietuvos darbo biržos svetainėje. Ieškomas interjero dizaino darbus galintis atlikti dailininkas, turintis 1 metų darbo patirtį. Atlyginimas – 450 Eur. Kaip ir klausimų nekiltų, jei ne prie skelbimo nurodyta būtinybė mokėti rusų, baltarusų ir hebrajų kalbas.

„Nebe pirmą kartą matau, kad taip būtų. Taip tiesiog elgiasi darbdaviai, kurie būtinai nori įdarbinti užsienietį, tačiau prieš tai jie turi pateikti įrodymus, kad Lietuvoje nerado tinkamo darbuotojo“, – laiške rašė jis.

Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tv3.lt komentuoja, kad iš dalies tikrai galima įtarti, kad tokiais skelbime nurodytais reikalavimais darbdavys siekia įdarbinti užsienietį darbuotoją. Tačiau tuos pačius kvalifikacinius reikalavimus turės atitikti ir užsienietis.

„Norėdamas jį įdarbinti, darbdavys turės pagrįsti laisvos darbo vietos skelbime pateiktus kvalifikacinius reikalavimus. Nurodytos darbo vietos atveju, pateikti minėtų kalbų mokėjimo sertifikatus“, – teigia M. Jankauskienė.

Iki lapkričio – beveik 7 tūkst. užsieniečių daugiau nei per praeitus metus

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė tv3.lt teigia, kad akivaizdžiai matosi, jog atvykstančių užsieniečių laikinai būti Lietuvoje iki 1 metų tik daugėja.

Departamento duomenimis, 2016 metais trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 17 161 nacionalinė daugkartinė viza, o 2017 m. iki lapkričio 10 d. – 23 844. Tai – 6683 vizomis daugiau.

Be to, 2016 metais trečiųjų šalių piliečiams buvo išduoti 15 328 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2017 m. iki lapkričio 9 d. – 16 426 tokie leidimai (1098 leidimais daugiau).

Tikrasis skaičius gali būti dar didesnis, kadangi duomenų, kiek šiuo metu užsieniečių yra apsistojusių Lietuvoje iki 3 mėnesių, neturima.

„Bendra tvarka, kad darbdaviai privalo pirma ieškoti darbuotojų Lietuvoje, išlieka. Tai reiškia, kad užsienietis, norintis gauti vizą ar leidimą gyventi darbo pagrindu, paprastai turi gauti Lietuvos darbo biržos išduodamą leidimą dirbti arba sprendimą, kad užsieniečio darbas Lietuvoje atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas