Darbo inspekcija kratė prekybos tinklus

(Puslapis 1 iš 2)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Vitalija Jalianiauskienė / Panevėžio balsas

2011-10-07 12:42

Retas didžiųjų prekybos tinklų darbuotojas gali pasakyti dirbantis pagal grafiką, nepažeidžiantį darbo ir poilsio režimo.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Asta Gudonienė sako, jog rugsėjį darbo inspektoriai tikrino didiesiems prekybos tinklams priklausančias parduotuves.

Priežasčių bandė ieškoti kartu

Tikrinimo metu buvo nustatyta, jog darbuotojai dažnai verčiami dirbti nesilaikant darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Palyginti su rugpjūčio tikrinimų duomenimis, pažeidimų ne tik nesumažėjo, bet kai kur net padaugėjo.

Pagrindiniai pažeidimai: darbuotojai dirba ne darbo grafike nustatytu laiku, verčiami dirbti savo poilsio dienomis, neturi pertraukos pailsėti ir pavalgyti darbo metu, dirba daugiau valandų per savaitę negu leidžia įstatymas ir t. t.

Tokie tikrinimai buvo atliekami ir kituose šalies miestuose ir visur pažeidimų rasta daugiau.

Atsižvelgdamas į šiuos rezultatus, Valstybinės darbo inspekcijos vadovas buvo susitikęs su stambiausius prekybos centrų tinklus valdančių bendrovių „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“ bei „Maxima LT“ atstovais.

Bandyta išsiaiškinti pažeidimų priežastis, rasti bendrus sprendimus negerumams taisyti.

Nustatytu laiku

Dažnai apie nepavydėtinas darbo sąlygas, vertimą dirbti be poilsio dienų, ilgus viršvalandžius bei kitus darbo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimus inspektoriams praneša patys prekybos tinklų darbuotojai. Tačiau, pasak A. Gudonienės, Darbo kodekso reikalavimai pažeidinėjami ir kitose įmonėse.

„Skundžiasi statybos, valymo, kitas paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Skundai plaukia iš įvairaus profilio bendrovių, gal tik iš biudžetinių įstaigų tokie nusiskundimai mūsų nepasiekia“, – sako vedėjo pavaduotoja.

Darbo kodeksas nurodo, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Tie grafikai tvirtinami suderinus su darbuotojų atstovais, viešai skelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki įsigaliojimo.

„Darbuotojo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, o kasdienė darbo laiko trukmė negali viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, bet maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų“, – teigia A. Gudonienė.

Akivaizdi tendencija

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius pastaruoju metu gauna vis daugiau darbuotojų skundų apie tai, kad yra pažeidžiamas jų darbo ir poilsio režimas, kad yra skiriama dirbti jų poilsio dienomis, kad dirbami viršvalandžiai, už kuriuos nėra mokama, skundžiamasi nesaugia darbo aplinka ir kt.

Straipsnio puslapiai:

- Vitalija Jalianiauskienė

Panevėžio balsas

Close

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas