Darbo santykiai suvienijo kairę ir dešinę


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Rita Griguolaitė / LLRI blog'as

2012-09-21 15:44

Vyriausybės Darbo kodekso pakeitimų paketas, turėjęs mažinti administracinę naštą ir suteikti darbo santykiams lankstumo, buvo padėtas į Seimo stalčius po stulbinančios socdemų ir konservatorių parodytos vienybės. Šios dvi partijos antradienį pateikė pasiūlymą išbraukti DK projektą iš Seimo rudens sesijos darbotvarkės. Prieš balsavimą nebuvo jokių diskusijų, už išbraukimą balsavo 85, prieš – 9. Toks sprendimas pasmerkė šalies verslo subjektus ir kitais metais išleisti beveik 26 mln. litų atsiskaitymo lapeliams, darbo sutarčių registravimo žurnalams ir t.t. Taigi, vadovaudamiesi griežtomis DK nuostatomis verslininkai ir toliau investuos į „popierizmą“, o ne į naujų darbo vietų kūrimą įmonėse.

Visuomenėje nuomonės išsiskyrė, bet Vyriausybė visus metus tvirtai laikėsi dėl būtinumo modernizuoti darbo santykių reguliavimą ir atspindėti realiai susiklosčiusią darbo santykių praktiką DK nuostatose. Ilgose diskusijose siūlyti pakeitimai sugedusio telefono principu buvo apipinti mitais. Neva darbuotojai taps beteisiais, nors administracinės naštos mažinimas niekaip neveikia darbuotojų teisių. Kalbos, pavyzdžiui, apie ilgesnę darbo dieną ar trumpesnes atostogas taip pat buvo nepagrįstos – projektu buvo numatyta tik lankstesnė skaičiavimo tvarka.

Seimo frakcijų atstovai, vėliau kalbėdami plenariniame posėdyje, priešino darbuotojus ir darbdavius. Nepaisant to, kad darbuotojas ir darbdavys susiję neatsiejamais ryšiai, nes vieno gerovė priklauso nuo kito, linkstama juos laikyti skirtingose barikadų pusėse. Todėl Seimas, išbraukdamas projektą iš darbotvarkės, nusprendė, kad darbuotojui ir darbdaviui susitarti individualiai dėl savo bendros veiklos neįmanoma – per daug jie skirtingi.

Įdomu tai, kad siūlymą atšaukti darbo santykių modernizavimą pateikė kartu socialdemokratai ir konservatoriai. Kairė ir dešinė, teigiantys, kad vykdo skirtingą politiką, susėdo ir susitarė. Tik tada neaišku, kodėl neleista ir netikima, kad tą patį gali padaryti hipotetiniais skirtumais priešinami darbuotojas ir darbdavys? Net jei šalys neturi bendro juos vienijančio tikslo, skirtingi jų interesai ir siekiai gali būti suderinami, kai jų įgyvendinimas priklauso nuo vienas kito. Tai puikiai įrodė antradienio plenarinio posėdžio įvykiai.

- Rita Griguolaitė

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas