Darbuotojas išeina. Ką daryti? (1)

Patarimų, kaip taktiškai išeiti iš darbo – daug. Dar daugiau prirašyta apie tai, kaip kristi į akį potencialiam darbdaviui ir kaip elgtis naujoje darbo vietoje. Tačiau ką daryti vadovui, pas kurį ateina talentingiausias jo darbuotojas ir pareiškia: viskas, išeinu?

Hankas Gilmanas, vienas žurnalo „Fortune“ redaktorių, šia tema parašė knygą, į kurią sudėjo savo keliolikos metų vadovavimo patirtį ir įžvalgas. „You Can‘t Fire Everyone“ (Negali atleisti visų) būtent apie tai ir kalba: kad dalies geriausiųjų darbuotojų pasitraukimas – neišvengiamas, o vadovo elgesys lemiamo pokalbio momentu gali turėti didžiulės įtakos ateityje tiek pačiam vadovui, tiek darbuotojui.

Žinoma, kad tai nėra malonu. Išsiskyrimas su geru darbuotoju kažkuo primena yrančią santuoką: darbdavys gali jaustis įžeistas (aš jam tiek mokėjau, suteikiau tiek „bonusų“ ir taip juo rūpinausi) arba nusivylęs ir sutrikęs (kodėl? ir ką dabar daryti?). Todėl iš principo nestebina kai kurių vadovų vienareikšmiška pozicija: jei jau „skirtis“, tai kartą ir visiems laikams. Tokioje įstaigoje dirbantis darbuotojas žino – kartą užvėręs kompanijos duris, daugiau gali į jas nebesibelsti. Bet Gilmano nuomone, taip elgtis mažų mažiausiai kvaila: diena, kai jūsų darbuotojas praneša išeinąs į kitą darbo vietą, yra ta diena, kai jūs vėl galite pradėti jį verbuoti pas save. Yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikantis galima pasistengti išsiskirti gražiuoju, o gal net įkalbėti/parsivilioti savo darbuotoją sugrįžti.

1. Neveidmainiaukite.

Viena vadovų daromų klaidų – aiškinimas darbuotojui, kaip stipriai jis klysta ir kaip netrukus pasigailės dėl tokio sprendimo. Dažniausiai tai skamba neįtikinamai dar ir dėl to, kad pats vadovas greičiausiai praėjo ne vieną darbo vietą ir poziciją, ragavo skirtingų kompanijų duonos, ir būtent dėl įgytos patirties tapo tuo, kuo yra šiandien. Geriausia pozicija, Gilmano nuomone, yra atvirumas ir pagalba – ypač jauniems, palyginus neseniai karjerą pradėjusiems žmonėms. Šiltai išlydėtas žmogus visada turės omenyje, kad jam apsigalvojus gali būti taip pat šiltai priimtas atgal.

2. Nekritikuokite darbuotoją perviliojusio konkurento.

Ne tik darbuotojui, atėjusiam į naują darbo vietą, geriau jau patylėti apie tai, kas buvo blogai ankstesniajame darbe. Lygiai taip pat darbdavys turėtų nutylėti tai, ką blogo žino apie darbdavį, pas kurį iškeliauti susiruošė jo talentingiausias (ar vienas iš talentingiausių) darbuotojas. Gilmanas tai aiškina paprastai: „Vienas mano darbuotojų, baigiamojoje derybų stadijoje su konkurentais, atėjo ir paklausė manęs, ką manau apie tą konkurentų kompaniją. Puikiai žinojau jų problemas (tiesą sakant, man jie atrodė tikri pabaisos troliai), tačiau visai nenorėjau to sakyti. Dėl vienos paprastos priežasties: o gal tam darbuotojui patinka troliai?“ Na ir to neleidžia daryti elementarus taktiškumas: žmogus, už akių apkalbantis kitus žmones, greičiausiai lygiai taip pat jums nežinant apkalba ir jus. Ką belieka pasakyti? Žmogau, tai tavo sprendimas, ir nors norėčiau, kad pasiliktum, negaliu nuspręsti už tave.

• >
• 1
• 2
• >