Darbuotojų laimė – konkurencinis pranašumas

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-03-07 17:59

Šiandieniame nuožmios konkurencijos kupiname pasaulyje įmonės siekia kuo didesnio pelno, bet geriausias būdas tai pasiekti – investuoti į darbuotojų laimę, tvirtina Harvarde dėstęs psichologas iš Izraelio Talas Ben-Shaharas.

Harvardo universitete dėstėte vieną populiariausių dalykų – lyderystės psichologiją. Kaip manote, kodėl šis objektas šiandien susilaukia tokio didelio susidomėjimo?

Lyderystės studijų paklausa auga, nes žmonės iš tiesų nori pakeisti pasaulį ir suvokia, kad šį tikslą galės pasiekti tik tapę lyderiais. Manau, kad moderni komunikacija ir žiniasklaida nulėmė didelį žmonių troškimą pirmauti. Šiandien esame kur kas labiau pažeidžiami nei praeityje ir mums nuolat primenama būtinybė daryti pokyčius.

Teigiate, kad laimė – raktas į bet kokios kompanijos sėkmę. Kaip galime išmatuoti įmonės laimę?

Išmatuoti laimę nėra labai paprasta. Tai galima daryti pasitelkus klausimynus arba skenuojant smegenis. Abu šie metodai tarpusavyje glaudžiai susiję.

Vis dėlto įmonių vadovams svarbiausia turėtų būti ne išsiaiškinti, ar darbuotojai laimingi, o atrasti būdų, kaip padidinti jų laimės lygį. Net ir menkiausias gerovės ūgtelėjimas reikšmingai padidintų darbuotojų produktyvumą, komandinį darbą ir bendrą pasisekimą.

Kaip patartumėte įmonių vadovams skatinti darbuotojų laimę?

Jei nori pasiekti ilgalaikių pokyčių, įmonių vadovai turi patys rodyti pavyzdį. Darbuotojai dažniausiai daro tai, ką daro jų vadovai, o ne tai, ką šie sako. Kitaip tariant, veiksmai pasako kur kas daugiau nei žodžiai. Vadovai turi įvesti tokią praktiką, kuri prisidėtų prie jų pačių gerovės, ir pasiųsti žinią, kad laimė yra svarbi.

Dauguma įmonių nori tapti sėkmingos siekdamos kuo didesnio pelno. Ar sukaupti pinigai nedaro jų laimingų? Kaip įmonėms siekti laimės ir kartu išgyventi negailestingoje konkurencinėje kovoje?

Laimė – tai konkurencinis pranašumas, kuris didina bet kokios įmonės galimybes tapti konkurencinga savo rinkoje. Jei įmonės sutelkia dėmesį į savo darbuotojų gerovę, jų pelnas greičiausiai didės.

Dauguma mano, kad sėkmė atneš gerovę. Pagal juos, sėkmė yra priežastis, nulemianti laimę (rezultatą). Tačiau daugelis jų klysta. Besiremdami gausybe atliktų tyrimų galime pasakyti, kad sėkmė geriausiu atveju tik laikiną padidina laimę. Sėkmė nesuteikia gerovės, laimė tampa sėkmės (rezultato) priežastimi.

Tai labai svarbus atradimas, aukštyn kojomis apverčiantis priežastinį ryšį ir padedantis ištaisyti klaidingą daugumos žmonių suvokimą.

Kai patiriame teigiamas emocijas, esame kūrybingesni, labiau motyvuoti, gebame sukurti geresnius santykius ir esame fiziškai sveikesni. Organizacijos turėtų investuoti į darbuotojų laimę, kaip tikslą savaime bei priemonę pasiekti didesnį pelną. Laimė atneša pelną!

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas