Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 1 iš 4)


Darbas (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos.

Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst. darbuotojų, tačiau jau dabar dėl sparčios plėtros įmonės galėtų įdarbinti dar mažiausia 4 tūkst. žmonių.

Žiūrint pagal specialybių sąrašą, A. Izgorodinas nurodo, kad šiuo metu labiausiai pramonei trūksta gamybos inžinierių, įrangos priežiūros specialistų, mechanikos inžinierių, siuvėjų, krovininių automobilių vairuotojų (tolimųjų reisų). Būtent pastarųjų, pasak apklausos rezultatų, būtų galima įdarbinti net 3382.

„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė prideda, kad tūkstančius laisvų darbo vietų galima matyti ir Lietuvos darbo biržos puslapyje. Šiuo metu jame nurodoma, kad šalyje yra 7256 laisvų darbo vietų. Ir tai dar ne visos laisvos darbo vietos.

„Tai normalu, kad pramonininkai jaučia ryškų stygių, nes ten tam tikros specializacijos reikia, yra poreikis specifinių žinių turinčių asmenų“, – sako analitikė.

Paspęsti nedarbo spąstai

LPK patarėjas ekonomikai nurodo, kad laisvų darbo vietų skaičiaus augimas yra keletą kartų spartesnis negu užimtų darbo vietų skaičius. Tad darbo vietų – tikrai pilna, tačiau darbuotojų trūksta. O taip yra dėl keletos priežasčių.

Pirmiausia, mūsų darbo rinkos potencialas po truputį išsisemia. 15–64 metų Lietuvos gyventojų aktyvumas siekia 75 proc. ir viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tai siejasi su demografinėmis problemomis – dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo, mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius.

Kita problema – ilgalaikiai bedarbiai. Anot A. Izgorodino, 40 proc. visų bedarbių, kurie neturi darbo, priskiriama ilgalaikiams bedarbiams. O ko šiems grįžti, kai gauna pašalpas, klausimą kelia pašnekovas.

„Tai arba žmonės, kurie nėra motyvuoti grįžti į darbo rinką, arba tie, kurie neturi kompetencijos. Tai šitą segmentą ištraukti ir integruoti į darbo rinką sunku, nes tai chroniški bedarbiai, kurie neturi darbo ilgiau negu metus ar du ir tie žmonės realiai iškrenta iš darbo rinkos.

Atlyginimai labai stipriai kyla, jei pasižiūrėti darbo kaštų augimą, tai Lietuvoje per penkis metus daugiau nei trečdaliu išaugo ir mes viena pirmaujančių šalių. Transporto segmente realiai vartotojai galėtų gauti apie 2000 eurų. O gamybos įmonėse atitinka šalies ekonominį vidurkį – 850 eurų.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas