Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 2 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Kelią situaciją parodo nedarbo spąstai. Lietuvos skaičiukas – 80 proc. parodo, kad kai bedarbis grįžta atgal į darbo rinką, jo pajamos, kai gauna atlyginimą, yra tik 20 proc. didesnės nei tos pajamos, kurias jis gauna per socialines pašalpas, kai nedirba. Čia neatskaičius mokesčių dar. Realiai tokia situacija, kad tos pašalpos gal ir nėra didelės pas mus, bet jų pakankamai daug ir summa summarum išeina taip, kad jei nekvalifikuotas darbuotojas grįžta į darbo rinką, jam motyvacijos prasme neapsimoka: jam apsimoka gauti pašalpas ir nieko neveikti. Išeina taip, kad valstybė remia ir rūpinasi bedarbiais, kas socialiai teisinga, bet jie yra nemotyvuoti, jiems apsimoka nedirbti, nes jų kompensacija nemenka“, – sako A. Izgorodinas. Iš LPK pateiktų grafikų matome, kad Lietuvos nedarbo spąstų lygis yra tarp dešimties didžiausių visoje Europos Sąjungoje.

Analitikė I. Genytė–Pikčienė ne visiškai sutinka, kad ilgalaikiai bedarbiai į darbo rinką negrįžta dėl didelių pašalpų. Pasako jos, pašalpa ilgainiui nyksta ir nunyksta iki ribinių dydžių. Problema slypi psichologijoje.

„Jam psichologiškai sunku sugrįžti į darbo rinką, nes jo įgūdžiai, žinios, išsilavinimas sensta nenaudojant, o tos pastangos atrofuojasi ir, normalu, kad pasitikėjimas krenta ir grįžti į darbo rinką vis sunkiau. Lengviau kuomet esi tame darbo rinkos pulse, o kai ilgą laiką iškritęs atsiranda psichologinis barjeras sugrįžti“, – nurodo analitikė.

Paklausta, ar įmonės nepakankamai moka, kad išspręstų šią darbuotojų trūkumo problemą, ji pabrėžia, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp miestų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra didžiulė darbdavių konkurencija, tad geras specifines žinias turintis darbuotojas ne tik turės iš ko rinktis, bet ir galės išsiderėti didesnį atlyginimą. Tuo tarpu kai kuriuose regionų centruose yra vos vienas kitas stambesnis darbdavys, kuris gali naudotis savo situacija ir diktuoti sąlygas to regiono darbo rinkai.

„Jie gali nekelti atlyginimų, nes žmonės neturės alternatyvos ir bus priversti taikytis prie nustatytų žaidimo taisyklių. Manau, kad Lietuvos regionuose ši problema yra. Ir reikia paskatinti pačius žmones nebijoti judėti šalies viduje. Keisti gyvenamąją vietą drąsiau reikėtų, lietuviai labai sėslūs. Jei Amerikoje gaunama darbo vieta kitame šalies gale, tai drąsiai visa šeima keliasi ir kuria gyvenimą kitur“, – aiškina analitikė.

Ji taipogi nurodo, kad ir savivaldybės turėtų prisidėti kurdamos palankias sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, pavienei veiklai, o taip parodytų ir užsienio investuotojams regiono patrauklumą.

Greita injekcija – imigrantai

Žinoma, kad pagrindinis sprendimo būdas – švietimo reforma, kuri užtikrintų, kad būtų ruošiama daugiau rinkai paklausių specialybių žmonių. Tačiau Lietuvai reikia ir greitų sprendimų. Vienas jų – imigracija iš trečiųjų šalių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto ...

Pigių degalų laikas jau praeityje: kiek šiemet brangs kuras?

 Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio ...

„Sodra“ siunčia svarbias žinias pensininkams

 „Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir ...

Svarbu keliaujantiems: štai, ką reikia žinoti apie pasikeitusią bagažo tvarką

 Pigių skrydžių oro linijų bendrovė „Ryanair“ dar lapkritį žadėjusi pakeisti bagažo tvarką tuomet persigalvojo. Tačiau besiruošiantys kitą savaitę lietuviai ant savo bilietų jau mato įspėjimus, kad laikas, kada du rankinio ...

Didžiausi elektros grobstymo atvejai: įkliūva net išmaniausi

 Neteisėti prisijungimai prie elektros ar dujų tinklų ir vagystės vis dar yra opi problema, kuri itin paaštrėja atšalus orams. Kai kurie tokių atvejų ne tik atneša labai rimtų nuostolių, bet ir kelia rimtą grėsmę ...

Maisto kainos Lietuvoje: kai kurie produktai pirmąjį pusmetį bus brangesni

 Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ...

Radinys naujame vilniečio kompiuteryje privertė suabejoti žinoma parduotuve

 Pasirodo, ne visada perkamas naujas daiktas yra iš tikro naujas. Ir tai galioja net ir su elektronikos prekėmis. Su portalu tv3.lt bendravęs vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kaip nusipirkęs naują ...

Tikėjosi didesnių „Sodros“ išmokų, tačiau nepastebėjo vieno „bet“

 Nuo sausio pasikeitus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiui, tikėtasi, kad didesnės pajamos pasieks visus tėvus. Vis dėlto daugiau tikėtis gali tik žemiausias pajamas uždirbantieji. Dar prieš 2018 metus ...

Kainų augimo neišvengsime, bet kas brangs labiausiai?

 2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas