Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 2 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Kelią situaciją parodo nedarbo spąstai. Lietuvos skaičiukas – 80 proc. parodo, kad kai bedarbis grįžta atgal į darbo rinką, jo pajamos, kai gauna atlyginimą, yra tik 20 proc. didesnės nei tos pajamos, kurias jis gauna per socialines pašalpas, kai nedirba. Čia neatskaičius mokesčių dar. Realiai tokia situacija, kad tos pašalpos gal ir nėra didelės pas mus, bet jų pakankamai daug ir summa summarum išeina taip, kad jei nekvalifikuotas darbuotojas grįžta į darbo rinką, jam motyvacijos prasme neapsimoka: jam apsimoka gauti pašalpas ir nieko neveikti. Išeina taip, kad valstybė remia ir rūpinasi bedarbiais, kas socialiai teisinga, bet jie yra nemotyvuoti, jiems apsimoka nedirbti, nes jų kompensacija nemenka“, – sako A. Izgorodinas. Iš LPK pateiktų grafikų matome, kad Lietuvos nedarbo spąstų lygis yra tarp dešimties didžiausių visoje Europos Sąjungoje.

Analitikė I. Genytė–Pikčienė ne visiškai sutinka, kad ilgalaikiai bedarbiai į darbo rinką negrįžta dėl didelių pašalpų. Pasako jos, pašalpa ilgainiui nyksta ir nunyksta iki ribinių dydžių. Problema slypi psichologijoje.

„Jam psichologiškai sunku sugrįžti į darbo rinką, nes jo įgūdžiai, žinios, išsilavinimas sensta nenaudojant, o tos pastangos atrofuojasi ir, normalu, kad pasitikėjimas krenta ir grįžti į darbo rinką vis sunkiau. Lengviau kuomet esi tame darbo rinkos pulse, o kai ilgą laiką iškritęs atsiranda psichologinis barjeras sugrįžti“, – nurodo analitikė.

Paklausta, ar įmonės nepakankamai moka, kad išspręstų šią darbuotojų trūkumo problemą, ji pabrėžia, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp miestų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra didžiulė darbdavių konkurencija, tad geras specifines žinias turintis darbuotojas ne tik turės iš ko rinktis, bet ir galės išsiderėti didesnį atlyginimą. Tuo tarpu kai kuriuose regionų centruose yra vos vienas kitas stambesnis darbdavys, kuris gali naudotis savo situacija ir diktuoti sąlygas to regiono darbo rinkai.

„Jie gali nekelti atlyginimų, nes žmonės neturės alternatyvos ir bus priversti taikytis prie nustatytų žaidimo taisyklių. Manau, kad Lietuvos regionuose ši problema yra. Ir reikia paskatinti pačius žmones nebijoti judėti šalies viduje. Keisti gyvenamąją vietą drąsiau reikėtų, lietuviai labai sėslūs. Jei Amerikoje gaunama darbo vieta kitame šalies gale, tai drąsiai visa šeima keliasi ir kuria gyvenimą kitur“, – aiškina analitikė.

Ji taipogi nurodo, kad ir savivaldybės turėtų prisidėti kurdamos palankias sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, pavienei veiklai, o taip parodytų ir užsienio investuotojams regiono patrauklumą.

Greita injekcija – imigrantai

Žinoma, kad pagrindinis sprendimo būdas – švietimo reforma, kuri užtikrintų, kad būtų ruošiama daugiau rinkai paklausių specialybių žmonių. Tačiau Lietuvai reikia ir greitų sprendimų. Vienas jų – imigracija iš trečiųjų šalių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas