Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 2 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Kelią situaciją parodo nedarbo spąstai. Lietuvos skaičiukas – 80 proc. parodo, kad kai bedarbis grįžta atgal į darbo rinką, jo pajamos, kai gauna atlyginimą, yra tik 20 proc. didesnės nei tos pajamos, kurias jis gauna per socialines pašalpas, kai nedirba. Čia neatskaičius mokesčių dar. Realiai tokia situacija, kad tos pašalpos gal ir nėra didelės pas mus, bet jų pakankamai daug ir summa summarum išeina taip, kad jei nekvalifikuotas darbuotojas grįžta į darbo rinką, jam motyvacijos prasme neapsimoka: jam apsimoka gauti pašalpas ir nieko neveikti. Išeina taip, kad valstybė remia ir rūpinasi bedarbiais, kas socialiai teisinga, bet jie yra nemotyvuoti, jiems apsimoka nedirbti, nes jų kompensacija nemenka“, – sako A. Izgorodinas. Iš LPK pateiktų grafikų matome, kad Lietuvos nedarbo spąstų lygis yra tarp dešimties didžiausių visoje Europos Sąjungoje.

Analitikė I. Genytė–Pikčienė ne visiškai sutinka, kad ilgalaikiai bedarbiai į darbo rinką negrįžta dėl didelių pašalpų. Pasako jos, pašalpa ilgainiui nyksta ir nunyksta iki ribinių dydžių. Problema slypi psichologijoje.

„Jam psichologiškai sunku sugrįžti į darbo rinką, nes jo įgūdžiai, žinios, išsilavinimas sensta nenaudojant, o tos pastangos atrofuojasi ir, normalu, kad pasitikėjimas krenta ir grįžti į darbo rinką vis sunkiau. Lengviau kuomet esi tame darbo rinkos pulse, o kai ilgą laiką iškritęs atsiranda psichologinis barjeras sugrįžti“, – nurodo analitikė.

Paklausta, ar įmonės nepakankamai moka, kad išspręstų šią darbuotojų trūkumo problemą, ji pabrėžia, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp miestų. Pavyzdžiui, Vilniuje yra didžiulė darbdavių konkurencija, tad geras specifines žinias turintis darbuotojas ne tik turės iš ko rinktis, bet ir galės išsiderėti didesnį atlyginimą. Tuo tarpu kai kuriuose regionų centruose yra vos vienas kitas stambesnis darbdavys, kuris gali naudotis savo situacija ir diktuoti sąlygas to regiono darbo rinkai.

„Jie gali nekelti atlyginimų, nes žmonės neturės alternatyvos ir bus priversti taikytis prie nustatytų žaidimo taisyklių. Manau, kad Lietuvos regionuose ši problema yra. Ir reikia paskatinti pačius žmones nebijoti judėti šalies viduje. Keisti gyvenamąją vietą drąsiau reikėtų, lietuviai labai sėslūs. Jei Amerikoje gaunama darbo vieta kitame šalies gale, tai drąsiai visa šeima keliasi ir kuria gyvenimą kitur“, – aiškina analitikė.

Ji taipogi nurodo, kad ir savivaldybės turėtų prisidėti kurdamos palankias sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, pavienei veiklai, o taip parodytų ir užsienio investuotojams regiono patrauklumą.

Greita injekcija – imigrantai

Žinoma, kad pagrindinis sprendimo būdas – švietimo reforma, kuri užtikrintų, kad būtų ruošiama daugiau rinkai paklausių specialybių žmonių. Tačiau Lietuvai reikia ir greitų sprendimų. Vienas jų – imigracija iš trečiųjų šalių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas