Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Vis dėlto I. Genytė–Pikčienė labiau palaiko selektyvią imigraciją, kad durys nebūtų atvertos visiems plačiai, o tik tų profesijų darbuotojams, kurių labiausiai trūksta. Jau dabar Ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža sudaro sąrašus, kuriuose nurodomos specialybės, kurių labiausiai trūksta Lietuvoje. Šių specialybių atstovams į šalį įvažiuoti ir gauti darbo vizą – lengviau.

„Tai nepakankama, nes tai vis tiek ilgas procesas ir tikrai, kiek įmanoma, tuos barjerus reikia sumažinti“, – savo nuomonę išsako analitikė.

A. Izgorodinas skaičiuoja, kad trumpalaikėje perspektyvoje imigracija būtina. Kad tai išeitis galime matyti ir žiūrėdami į Lenkijos pavyzdį.

„Dabar prarandame savo potencialą negalėdami gaminti daugiau vien todėl, kad trūksta darbuotojų. Elementariai Lietuva praranda savo konkurencingumą lyginant su kitomis šalimis. Nes ta pati Lenkija taiko labai liberalias sąlygas, šalis kovoja dėl talentingos ir kvalifikuotos užsienio darbo jėgos. Lietuvoje užsieniečių dalis nuo visos populiacijos yra tik 1,5 proc. Dėl to kvalifikuota darbo jėga tikrai nepamaišytų, nes šiuo metu esame keistoje situacijoje, pramonės eksportas 10 proc. augo, bet galėtume dar labiau tas eksporto apimtis didinti, tačiau neužtenka žmonių, kurie galėtų dirbti. Šiuo metu turime geras tarptautines sąlygas, verslo lūkesčiai geriausi per pastaruosius 20 metų, ES ekonomika auga sparčiausiai per dešimt metų.

Ilgalaikėje perspektyvoje gal būtų galima tikėtis, kad pačių lietuvių imigracija atgal sustiprėtų, nes ekonominė situacija gerėja, užsienio investuotojų skaičius didėja, bet tai labiau 10–15 m. perspektyvoje“, – svarsto LPK patarėjas ekonomikai.

Pasak jo, jei anksčiau buvo kalbėta, kad darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas yra grėsmė, dabar tai – realybė.

„Per pastaruosius dešimt metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 14 proc., tai yra maždaug 250 tūkst. žmonių“, – nurodo jis.

Dėl to, pasak abiejų analitikų, įmonės investuoja į produktyvumą, technologijas. Kad taip būtų galima pagaminti didesnį kiekį, išlaikant tą pačią arba mažesnę darbo jėgą. Nes darbo kaštams didėjant ir perkeliant didėjančius atlyginimus į galutinę prekės kainą, Lietuva tampa nebekonkurencinga.

„Pavyzdžiui, pramonė gamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažiau darbuotojų skaičiumi. Įmonės labai elementariai kadangi neranda darbo jėgos, kuri dirbtų, turi investuoti į efektyvumą“, – sako A. Izgorodinas.

„Darbuotojų trūksta ir stipriai kyla darbo kaštai, o našumas auga lėčiau nei darbo kaštai. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kurie išveža prekes į išorės rinką nekokia situacija, nes krenta konkurencingumas, tas pats produktas vis brangesnis nors savybės nesikeičia, tai mums, Lietuvai, kaip mažai eksportuojančiai atvirai šaliai – ne kokia žinia.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas