Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Vis dėlto I. Genytė–Pikčienė labiau palaiko selektyvią imigraciją, kad durys nebūtų atvertos visiems plačiai, o tik tų profesijų darbuotojams, kurių labiausiai trūksta. Jau dabar Ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža sudaro sąrašus, kuriuose nurodomos specialybės, kurių labiausiai trūksta Lietuvoje. Šių specialybių atstovams į šalį įvažiuoti ir gauti darbo vizą – lengviau.

„Tai nepakankama, nes tai vis tiek ilgas procesas ir tikrai, kiek įmanoma, tuos barjerus reikia sumažinti“, – savo nuomonę išsako analitikė.

A. Izgorodinas skaičiuoja, kad trumpalaikėje perspektyvoje imigracija būtina. Kad tai išeitis galime matyti ir žiūrėdami į Lenkijos pavyzdį.

„Dabar prarandame savo potencialą negalėdami gaminti daugiau vien todėl, kad trūksta darbuotojų. Elementariai Lietuva praranda savo konkurencingumą lyginant su kitomis šalimis. Nes ta pati Lenkija taiko labai liberalias sąlygas, šalis kovoja dėl talentingos ir kvalifikuotos užsienio darbo jėgos. Lietuvoje užsieniečių dalis nuo visos populiacijos yra tik 1,5 proc. Dėl to kvalifikuota darbo jėga tikrai nepamaišytų, nes šiuo metu esame keistoje situacijoje, pramonės eksportas 10 proc. augo, bet galėtume dar labiau tas eksporto apimtis didinti, tačiau neužtenka žmonių, kurie galėtų dirbti. Šiuo metu turime geras tarptautines sąlygas, verslo lūkesčiai geriausi per pastaruosius 20 metų, ES ekonomika auga sparčiausiai per dešimt metų.

Ilgalaikėje perspektyvoje gal būtų galima tikėtis, kad pačių lietuvių imigracija atgal sustiprėtų, nes ekonominė situacija gerėja, užsienio investuotojų skaičius didėja, bet tai labiau 10–15 m. perspektyvoje“, – svarsto LPK patarėjas ekonomikai.

Pasak jo, jei anksčiau buvo kalbėta, kad darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas yra grėsmė, dabar tai – realybė.

„Per pastaruosius dešimt metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 14 proc., tai yra maždaug 250 tūkst. žmonių“, – nurodo jis.

Dėl to, pasak abiejų analitikų, įmonės investuoja į produktyvumą, technologijas. Kad taip būtų galima pagaminti didesnį kiekį, išlaikant tą pačią arba mažesnę darbo jėgą. Nes darbo kaštams didėjant ir perkeliant didėjančius atlyginimus į galutinę prekės kainą, Lietuva tampa nebekonkurencinga.

„Pavyzdžiui, pramonė gamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažiau darbuotojų skaičiumi. Įmonės labai elementariai kadangi neranda darbo jėgos, kuri dirbtų, turi investuoti į efektyvumą“, – sako A. Izgorodinas.

„Darbuotojų trūksta ir stipriai kyla darbo kaštai, o našumas auga lėčiau nei darbo kaštai. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kurie išveža prekes į išorės rinką nekokia situacija, nes krenta konkurencingumas, tas pats produktas vis brangesnis nors savybės nesikeičia, tai mums, Lietuvai, kaip mažai eksportuojančiai atvirai šaliai – ne kokia žinia.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas