Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-12 19:20

Vis dėlto I. Genytė–Pikčienė labiau palaiko selektyvią imigraciją, kad durys nebūtų atvertos visiems plačiai, o tik tų profesijų darbuotojams, kurių labiausiai trūksta. Jau dabar Ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža sudaro sąrašus, kuriuose nurodomos specialybės, kurių labiausiai trūksta Lietuvoje. Šių specialybių atstovams į šalį įvažiuoti ir gauti darbo vizą – lengviau.

„Tai nepakankama, nes tai vis tiek ilgas procesas ir tikrai, kiek įmanoma, tuos barjerus reikia sumažinti“, – savo nuomonę išsako analitikė.

A. Izgorodinas skaičiuoja, kad trumpalaikėje perspektyvoje imigracija būtina. Kad tai išeitis galime matyti ir žiūrėdami į Lenkijos pavyzdį.

„Dabar prarandame savo potencialą negalėdami gaminti daugiau vien todėl, kad trūksta darbuotojų. Elementariai Lietuva praranda savo konkurencingumą lyginant su kitomis šalimis. Nes ta pati Lenkija taiko labai liberalias sąlygas, šalis kovoja dėl talentingos ir kvalifikuotos užsienio darbo jėgos. Lietuvoje užsieniečių dalis nuo visos populiacijos yra tik 1,5 proc. Dėl to kvalifikuota darbo jėga tikrai nepamaišytų, nes šiuo metu esame keistoje situacijoje, pramonės eksportas 10 proc. augo, bet galėtume dar labiau tas eksporto apimtis didinti, tačiau neužtenka žmonių, kurie galėtų dirbti. Šiuo metu turime geras tarptautines sąlygas, verslo lūkesčiai geriausi per pastaruosius 20 metų, ES ekonomika auga sparčiausiai per dešimt metų.

Ilgalaikėje perspektyvoje gal būtų galima tikėtis, kad pačių lietuvių imigracija atgal sustiprėtų, nes ekonominė situacija gerėja, užsienio investuotojų skaičius didėja, bet tai labiau 10–15 m. perspektyvoje“, – svarsto LPK patarėjas ekonomikai.

Pasak jo, jei anksčiau buvo kalbėta, kad darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas yra grėsmė, dabar tai – realybė.

„Per pastaruosius dešimt metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 14 proc., tai yra maždaug 250 tūkst. žmonių“, – nurodo jis.

Dėl to, pasak abiejų analitikų, įmonės investuoja į produktyvumą, technologijas. Kad taip būtų galima pagaminti didesnį kiekį, išlaikant tą pačią arba mažesnę darbo jėgą. Nes darbo kaštams didėjant ir perkeliant didėjančius atlyginimus į galutinę prekės kainą, Lietuva tampa nebekonkurencinga.

„Pavyzdžiui, pramonė gamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažiau darbuotojų skaičiumi. Įmonės labai elementariai kadangi neranda darbo jėgos, kuri dirbtų, turi investuoti į efektyvumą“, – sako A. Izgorodinas.

„Darbuotojų trūksta ir stipriai kyla darbo kaštai, o našumas auga lėčiau nei darbo kaštai. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kurie išveža prekes į išorės rinką nekokia situacija, nes krenta konkurencingumas, tas pats produktas vis brangesnis nors savybės nesikeičia, tai mums, Lietuvai, kaip mažai eksportuojančiai atvirai šaliai – ne kokia žinia.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto ...

Pigių degalų laikas jau praeityje: kiek šiemet brangs kuras?

 Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas