Daugėja mokėjimų ne grynaisiais


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2015-06-10 16:49

 Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius.

Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis. Šių metų kovo pabaigos duomenys rodo, kad kiek daugiau nei trečdalis (apie 31%) visų pirkinių įsigyti atsiskaitant kortele, tuo tarpu praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu skaičius buvo beveik penkiais procentiniais punktais mažesnis.

Kalbant apie atsiskaitymus kortele apskritai matomas nuosaikus augimas kiekvieną mėnesį. Atsiskaitymų už pirkinius transakcijų skaičius, palyginus abiejų metų ketvirčius, išaugo daugiau nei trimis milijonais (nuo 13,7 mln. iki 17,4 mln. transakcijų). Atitinkamai išaugo ir tokių atsiskaitymų apyvarta (praeitų metų I ketvirtį – 242,5 mln. EUR, šių metų – 310 mln. EUR). Tačiau, nepaisant augimo tendencijų, Lietuva dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio ir kaimyninių šalių. ECB duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus teko 52 mokėjimo kortele operacijos, tuo tarpu Latvijoje – 75, Estijoje – 169, Švedijoje – 250 operacijų.

Nors debetinių ir kreditinių kortelių bendras skaičius optimizuojamas, kortelių atsiskaitymo apyvarta mūsų šalyje auga. Lyginant šių ir praeitų metų pirmuosius ketvirčius, matoma apie 13% išaugusi vidutinė vienos mokėjimo kortelės apyvarta. Labiausiai iš visų kortelių paaugo vidutinė debetinės kortelės apyvarta. Bendra šių metų visų kortelių (tiek debetinių, tiek kreditinių) pirmojo ketvirčio apyvarta siekia pastarojo laiko aukštumas – apie milijardą EUR, praeitų metų – apie 910 mln. EUR.

Taip pat fiksuojamas registruotų internetinės bankininkystės klientų skaičiaus augimas. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, skaičiuojamas apie 5% klientų augimas (2014 m. I ketvirtį – apie 3,8 mln. registruotų klientų, šių metų tuo pačiu laikotarpiu – apie 4,1 mln. klientų). Apie 6% išaugo ir mobiliosios (SMS) bankininkystės registruotų vartotojų skaičius.

„Minėti rodikliai rodo, kad įžengę į euro zoną drąsiau judame pažangos keliu. Tiek lyginant šių metų duomenis su 2014-ųjų pirmuoju, tiek su paskutiniu ketvirčiais, matomas augantis atsiskaitymų kortelėmis skaičius, apyvarta ir internetinės bankininkystės klientų gausėjimas. Tai leidžia bankams drąsiau investuoti į pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, o dėl šių veiksnių tobulėjimas ir dar geresnis klientų poreikių tenkinimas neišvengiamas“, - pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas