Daugėja mokėjimų ne grynaisiais


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2015-06-10 16:49

 Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius.

Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis. Šių metų kovo pabaigos duomenys rodo, kad kiek daugiau nei trečdalis (apie 31%) visų pirkinių įsigyti atsiskaitant kortele, tuo tarpu praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu skaičius buvo beveik penkiais procentiniais punktais mažesnis.

Kalbant apie atsiskaitymus kortele apskritai matomas nuosaikus augimas kiekvieną mėnesį. Atsiskaitymų už pirkinius transakcijų skaičius, palyginus abiejų metų ketvirčius, išaugo daugiau nei trimis milijonais (nuo 13,7 mln. iki 17,4 mln. transakcijų). Atitinkamai išaugo ir tokių atsiskaitymų apyvarta (praeitų metų I ketvirtį – 242,5 mln. EUR, šių metų – 310 mln. EUR). Tačiau, nepaisant augimo tendencijų, Lietuva dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio ir kaimyninių šalių. ECB duomenimis, 2013 m. Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus teko 52 mokėjimo kortele operacijos, tuo tarpu Latvijoje – 75, Estijoje – 169, Švedijoje – 250 operacijų.

Nors debetinių ir kreditinių kortelių bendras skaičius optimizuojamas, kortelių atsiskaitymo apyvarta mūsų šalyje auga. Lyginant šių ir praeitų metų pirmuosius ketvirčius, matoma apie 13% išaugusi vidutinė vienos mokėjimo kortelės apyvarta. Labiausiai iš visų kortelių paaugo vidutinė debetinės kortelės apyvarta. Bendra šių metų visų kortelių (tiek debetinių, tiek kreditinių) pirmojo ketvirčio apyvarta siekia pastarojo laiko aukštumas – apie milijardą EUR, praeitų metų – apie 910 mln. EUR.

Taip pat fiksuojamas registruotų internetinės bankininkystės klientų skaičiaus augimas. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, skaičiuojamas apie 5% klientų augimas (2014 m. I ketvirtį – apie 3,8 mln. registruotų klientų, šių metų tuo pačiu laikotarpiu – apie 4,1 mln. klientų). Apie 6% išaugo ir mobiliosios (SMS) bankininkystės registruotų vartotojų skaičius.

„Minėti rodikliai rodo, kad įžengę į euro zoną drąsiau judame pažangos keliu. Tiek lyginant šių metų duomenis su 2014-ųjų pirmuoju, tiek su paskutiniu ketvirčiais, matomas augantis atsiskaitymų kortelėmis skaičius, apyvarta ir internetinės bankininkystės klientų gausėjimas. Tai leidžia bankams drąsiau investuoti į pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, o dėl šių veiksnių tobulėjimas ir dar geresnis klientų poreikių tenkinimas neišvengiamas“, - pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.

Close

Ištyrė avalynės, rūbų ir buitinės technikos kainas: štai už ką permokame

 Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra ...

Policijos pareigūnai įspėjo visus besidairančius naujo būsto

 Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto. „Būsimieji studentai, ...

Kainas valdyti susiruošusi valdžia neįtikina nė smulkiųjų verslininkų

 Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie ...

Teisingumo ministras: Latvija mažesnė, bet kai kurios prekės ten pigesnės

  Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos ...

Ekonomistai įsitikinę – skurstančių lietuvių nedaugėja

 Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, ...

Lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – specialistai kaltina pačius gyventojus

 Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži ...

Augančios imigracijos miražas: Lietuvą iš duobės traukia ne grįžtantys lietuviai

 Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio ...

„Yandex. Taxi“ įsisuko į lietuvio sąskaitą: neteko virš 90 eurų net nepasinaudojęs paslaugomis

 Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir ...

„Telia“ išjungia skaitmeninę antžeminę televiziją: ką reikia žinoti?

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų: mokamus jos kanalus transliuojanti „Telia“ nuo šiandien išjungia dalį siųstuvų, o paskutinės transliacijos bus ...

Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas