Dauguma imamų paskolų – būstui remontuoti ir pirkiniams įsigyti


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2015-06-02 11:02

 

Vartojimo paskolas lietuviai dažniausiai ima prekėms ir paslaugoms įsigyti bei būsto ir kito nekilnojamojo turto remontui finansuoti – atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta apklausa. Tokias paskolos priežastis nurodė atitinkamai 46 proc. ir 23 proc. apklausos dalyvių. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai šalies gyventojai ima 291–1014 eurų siekiančias paskolas vienerių metų laikotarpiui.

 

Po 12 proc. per pastaruosius trejus metus paskolą ėmusių lietuvių teigė norėję gauti pajamų kasdienėms išlaidoms bei automobilio remontui, kiek mažiau (11 proc.) – padengti trūkstamą sumą įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Vartojimo paskolą mokslui, kelionėms ir pramogoms, verslui, medicinos paslaugoms ar kitos paskolos refinansavimui atskleidė ėmę po 6 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje vyrai gerokai dažniau nei moterys ima vartojimo paskolas kelionėms ir pramogoms bei verslo reikmėms. 86 proc. paskolą dėl pastarosios priežasties ėmusių asmenų sudarė būtent vyrai. Kelionėms ir pramogoms skolinosi 26 proc. daugiau vyrų nei moterų. Dailiosios lyties atstovės į kreditorius dažniau kreipėsi norėdamos susimokėti už studijas, refinansuoti turimas paskolas ar suremontuoti gyvenamąjį būstą. Tarp ėmusių paskolas dėl šių priežasčių moterų dalis sudarė atitinkamai 69 proc., 66 proc. ir 57 proc.

„Lygindami šių ir praėjusių metų apklausos rezultatus, pastebime, kad mažėja vartojimo paskolas studijoms, kelionėms ir pramogoms bei nekilnojamojo turto įsigijimui imančių gyventojų dalis. Tačiau daugėja įsigyjančių prekes ir paslaugas, remontuojančių automobilius, padedančių savo verslui, refinansuojančių kitas paskolas“, – sako „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Anot R. Norvilo, vis daugiau gyventojų taip pat nusprendžia apdrausti imamas paskolas – lyginant su praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, šiemet šešiais nuošimčiais daugiau gyventojų teigė apdraudę kreditus, o iš viso taip pasielgė 31 proc. į kreditus teikiančias įstaigas besikreipusių lietuvių.

Beveik trečdalį Lietuvos gyventojų imamų vartojimo paskolų sudaro 291–1014 eurų dydžio kreditai. Antra pagal populiarumą – 1015–2027 eurų siekianti paskola. Tokią sumą teigė skolinęsi 19 proc. apklausos dalyvių. Daugiau kaip 3187 eurus siekiančią paskolą per pastaruosius trejus metus ėmė 18 proc. respondentų. Apklausa parodė, kad aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai yra linkę imti ir didesnius kreditus.

Dažniausiai vartojimo paskolas lietuviai ima ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Vieneriems metams per pastaruosius trejus metus teigė skolinęsi 37 proc. apklaustų gyventojų.

Šių metų balandžio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 500 dirbančių vyresnių nei 20 metų amžiaus šalies gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių bent vieną paskolą banke ar kreditų bendrovėje, ir kurių mėnesio pajamos ne mažesnės nei 200 eurų.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas