Dauguma šalies gyventojų pensijoje vis dar tikisi gyventi iš „Sodros“

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pensija

2016-08-23 18:25

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“.

Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Penktadalis šalies gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš santaupų, 11 proc. – iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė pensijoje lauksiantys paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį pensijoje nurodė 4 proc. apklaustųjų.

Finansų ekspertų vertinimu, norint oriai gyventi pensijoje, reikia užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Panašias sumas įvardijo ir didžioji dalis apklaustųjų – 40 proc. atsakė, kad pensijoje jiems reikėtų tiek pat lyginant su dabar gaunamomis pajamomis, o 34 proc. – bent 75 proc. dabartinių pajamų. Dar 8 proc. mano, kad pakaktų pusės, o 4 proc. – 35 proc. dabartinių pajamų.

Tokius gyventojų lūkesčius ir prognozuojamus finansų šaltinius pensijoje atskleidė turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.

Lūkesčiai ir realybė – nesuderinami

„Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp gyventojų finansinių poreikių išėjus į pensiją ir realios situacijos. Dauguma pensijoje norėtų gauti 75-100 proc. dabartinių pajamų, tačiau dažniausiai tikisi remtis „Sodra“. Papildomus lėšų šaltinius planuoja žymiai mažiau gyventojų, be to, beveik penktadalis pensijoje ketina ir toliau dirbti“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pardavimų tinklo vadovė.

Jos teigimu, jau šiandien lūkestis kokybiškai gyventi iš „Sodros“ pensijos, gaunant dabartinėms prilygstančias pajamas, yra nerealus – šių metų pradžioje vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė beveik 266 eurus, t. y., vos 35,5 proc. darbo užmokesčio.

„Tikėtina, kad dėl demografinių ir socialinių problemų šis atotrūkis ateityje didės, todėl norint užsitikrinti orią senatvę rekomenduojama papildomai kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš populiariausių pasaulyje – pensijų fondai, kurie įgauna pagreitį ir Lietuvoje“, - sakė D. Kolmatsui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas