Deimantai auksu nežiba (2)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-05-16 17:53

Ilgą laiką paslaptyje ir monopolyje skendėjęs deimantų pasaulis pamažu atsiveria investuotojams. Tačiau ši briliantų žaliava per daug įmantri, kad taptų naujuoju investuotojų auksu.

Deimantų kainų šuolis pastaraisiais metais – žymus. Nuo 1999 iki 2011 metų trijų karatų deimantų kaina pakilo 145 procentais. Kaip ir aukso, taip ir deimantų kainos augimą paskatino finansų krizė, po kurios gelbėdamiesi nuo infliacijos investuotojai pasinėrė į alternatyvas.

Be to, prie deimantų kainos augimo stipriai prisidėjo padidėjusi paklausa Kinijoje bei Indijoje, bet sparčiai gausėjančių Azijos milijonierių poreikiams patenkinti egzistuoja nedidelė ir senkanti deimantų pasiūla. Manoma, kad jau visi didžiausi deimantų šaltiniai yra rasti, o senų kasyklų pajėgumas menksta. Kaip teigiama konsultacijų įmonės „Bain&Company“ ataskaitoje, iki 2020-ųjų deimantų paklausa vidutiniškai augs apie 5,9 proc., o pasiūla per metus susitrauks po 2,7 procento.

Dėl to pradėta kalbėti, kad deimantai gali tapti nauju auksu investuotojams. „Palyginti su investicija į auksą, briliantai pasižymi didžiule finansų koncentracija. Vieno karato (0,2 g) brilianto kaina lygi pusei kilogramo aukso, – deimantų privalumus aiškina Petras Zykas, Baltijos šalyse atstovaujantis deimantų investicijų įmonei DIC. – Saugumo faktorius irgi ne paskutinėje vietoje, aukso fizinės savybės (kietumas) nepalyginamos. Be to, nors aukso kainų grafikai – kylantys, jie išsiskiria gana žymiais svyravimais.“

Deimanto pirkimas

Vienas elementariausių būdų investuoti į deimantus – tiesiog įsigyti deimantinį briliantą. Tą geriausia daryti per prekiautojus investiciniais deimantais, nes juvelyrai užsideda antkainius, jiems galioja pridėtinės vertės mokestis. P. Zykas teigia, kad investiciniai briliantai būna nuo vieno karato ir atitinka švarumo bei skaidrumo reikalavimus. Be to, deimantas privalo turėti žinomos pasaulinės gemologinės laboratorijos sertifikatą.

„Kai klientas nutaria investuoti, pirmiausia aptariama suma, taip pat ar norėtų investuoti į vieną didesnį, ar du ir daugiau mažesnių, – pasakoja P. Zykas. – Vieno karato akmenukas kainuoja apie 25–30 tūkst. litų. Patariame investuoti 4–5 metams. Mokesčių sistema nenumato išskirtinio investuotojo pajamų apmokestinimo.“

Pasak P. Zyko, jo atstovaujama įmonė – Antverpeno briliantų biržos akcininkė ir narė, todėl po investicinio laikotarpio yra įpareigota nupirkti iš investuotojo briliantą. „Rapaport“ metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2001-aisiais už 1000 JAV dolerių, investuotų į penkių karatų deimantą, 2011 metais būtų buvę galima gauti 1645 JAV dolerius.

Deimantus verčia auksu

Pastaruoju metu siekiama, kad būtų galima investuoti ne vien į pačius briliantus, bet ir į fondus, susietus su deimantais. Panašiai, kaip daroma su auksu ar nafta. Tokių fondų kol kas yra labai nedaug.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas