Dėl gamtos anomalijų gresia perversmas žemės ūkyje

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2014-04-30 11:00

Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams.

Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

Apeina draudikus

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, entuziastingai palaikęs vokiečių draudimo kompaniją „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ ir aktyviai raginęs ūkininkus drausti pasėlius, jau antrus metus ignoruoja šiuos draudikus ir jų siūlomas paslaugas.

„Buvau ir tebesu pasėlių draudimo šalininkas. Ketverius metus atstovavau mūsų kaimo žmonėms, apsidraudusiems vokiečių draudimo kompanijos Lietuvos filiale, važinėjau į susirinkimus Vokietijoje. Nuo pat pirmųjų šių draudikų gyvavimo metų mūsų šalyje draudžiau savo pasėlius, tačiau pastaruosius dvejus metus to nedarau. Tarptautinių parodų ar lauko dienų metu visada užsukdavau į šios kompanijos stendą, o dabar apeinu ratu“, – rėžė stambaus augalininkystės ūkio savininkas, šiemet netekęs nemažo nedraustų žiemkenčių ploto.

Taip kupiškėnas protestuoja prieš draudimo kompanijos pakeltas pasėlių draudimo įmokas tiems, kurie jau yra nukentėję nuo stichijų ir gavę draudimo išmokas. „Laimėtojų šiame kare nebus. Sunku patikėti, kad šitaip su žemdirbiais pasielgė tokia patikima draudimo kompanija. Įmokos normalios pirmą kartą draudžiantiesiems pasėlius ir nepatyrusiesiems žalos. Tačiau žuvus pasėliams, draudikai tokiems nelaimėliams vėliau smarkiai padidina įmokas. Neįtikėtina, bet įmokos per trumpą laiką padidėjo 220 proc.!“ – piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus vadovas, du kartus už nušalusius žiemkenčius gavęs draudimo išmokas.

Pasėliuose plaukiojo gulbės

Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė šiemet neteko apie 300 ha žieminių kviečių. „Kai kurie plotai tarsi napalmu išdeginti. Labai gaila pasėlių, kurie rudenį buvo išskirtinai gražūs“, – atsiduso šios bendrovės vadovas Henrikas Braškys.

Tačiau draudikų pagalbos voniškiečiai nesulauks, nes neapdraudė žiemkenčių. H.Braškys įsitikinęs, kad pasėlius būtina drausti, nes dažnėjančios gamtos stichijos gali sužlugdyti bet kurį ūkį. Bet jo vadovaujamos bendrovės žiemkenčiai liko neapdrausti. Priežastis ta pati – smarkiai išaugusios draudimo įmokos. Voniškiečiai, kaip ir kupiškėnas ūkininkas, ne kartą anksčiau apverkė nušalusius draustus pasėlius ir gavo draudimo išmokas. „Keista metodika: jei esi nukentėjęs ar gyveni gamtos stichijų dažnai lankomoje zonoje, esi baudžiamas didesniais įkainiais“, – pečiais gūžčiojo šakietis.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas