Dėl ko lietuviai palieka darbą


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-01-09 09:31

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo – net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuviai ištikimi darbovietei ir laikosi darbo vietos, kol jos tiesiog nebelieka, - dėsto cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - išėjimą iš darbo dėl bankroto, įmonės nemokumo, etato panaikinimo, veiklos sustabdymo mini net 18 proc. ieškančiųjų darbo. Netekusios darbo dažniau nei vyrai nurodo moterys. Dar 15 proc. asmenų teigia likę be darbo pasibaigus terminuotai sutarčiai ar sezoniniams darbams.“

Ir tik 14 proc. iš senos darbovietės išeina ne kur akys veda, o jau turėdami kvietimą dirbti kitoje įmonėje. Dar kiek mažiau nei procentas pereina darbuotis „pas save“. 11 proc. lietuvaičių darbo išsižada dėl geresnio išsilavinimo – studijų, neretai ir užsienyje. Kai kurie jas tik pradeda, bet yra nemažai nusprendusių mokslus atnaujinti, arba taip ir nesugebėjusių suderinti ir darbo, ir studijų.

Ypač kai ateina laikas rašyti baigiamuosius darbus. Įdomu, kad tarp atsisakiusių darbo dėl diplomo vos ne dvigubai daugiau vyrų. Darbas aukojamas ir dėl asmeninių priežasčių, tarp kurių dažniausiai šeimyninės ar sveikatos problemos, vaikų gimimas. 8 proc. išėjo iš darbo, kadangi pakeitė gyvenamąją vietą. Dažnai ji - už Lietuvos ribų. Įdomu, kad tokią priežastį nurodo beveik triskart daugiau moterų nei vyrų.

Kad turėtas darbas netiko ar nepatiko atskleidžia19 proc. lietuvių. 8 proc. išskiria per mažą, vėluojantį, mokamą neoficialiai ar išvis nemokamą atlyginimą. Beje, silpnoji lytis kiek pakantesnė. Moterų, nurodžiusių šią priežastį 6 proc. kai vyrų – 4 proc. daugiau. 10 proc. padėjusių prašymą išeiti dažniausiai šalia algos dar nepatenkinti ir bloga atmosfera kompanijoje, prastu vadovavimu, darbo trūkumu ar per dideliu krūviu, netinkamu darbo grafiku, neįdomiu darbu. Tačiau vos 1 proc. skundžiasi karjeros galimybių bei perspektyvų nebuvimu.

„Įdomu palyginti neseniai gyvenimo aprašymus su pildytais prieš 10 metų, - sako cvmarket.lt atstovė, - tuomet dažniausia išėjimo iš darbo priežastis (22 proc. atsakymų) buvo pasibaigusi darbo sutartis ar sezonas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš dešimtmetį laikini darbai buvo tik kiek mažiau nei dvigubai populiaresni tarp moterų. Gal tiesiog su jomis lengviau buvo dėl to susitarti?“Atleidimas išnykus darbovietei ar panaikinus etatą buvo sutinkamas 13 proc. gyvenimo aprašymų. Jį lenkė išėjimas iš darbo dėl studijų. Prieš dešimtmetį net 15 proc. (dabar – 11 proc.) palikusių darbą asmenų nurodė kibę į mokslus. Kiek žemesnis buvo ir lietuvių mobilumas. Dėl išsikėlimo gyventi kitur darbą paliko 2 proc. mažiau žmonių nei dabar. Skirtingai nei šiuo metu, moterys mobilumu kiek atsiliko nuo vyrų.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas