Dėl tautiečių emigracijos valdžia galvos nesuka

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Gediminas Stanišauskas / valstietis.lt

2012-11-07 11:35

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose.

Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei

36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Nuolatinis darbas – aukso vertės

Rimvydas iš Kauno jau seniai savęs nevadina kauniečiu. Į Norvegiją jis išvyko prieš 7 metus. Visą tą laiką savo gyvenimą jis vadina sūpuoklėmis. „Juoda, balta, juoda, balta. Pastovumo labai trūksta“, – pasakojo vyras, šiuo metu gyvenantis Trondheime ir jau seniai neturintis nuolatinio darbo. Su Lietuva jį sieja nebent tai, kad Tėvynėje yra likę du vaikai iš pirmosios santuokos.

Išsiskyręs jis po poros metų rado, kaip pats sako, gyvenimo moterį, bet iškelti vestuvių Norvegijoje neturi už ką. „Norvegijoje viskas brangu. Uždirbti gali, bet didžiąją dalį pinigų tenka sumokėti už būsto nuomą ir įvairiausiems mokesčiams“, – pasakojo Rimvydas.

Grįžti į Lietuvą vyras neketina, nors ir Trondheime iki šiol nerado nuolatinio darbo. „Jei nemoki kalbos, normalaus darbo negausi. Jei bendrausi tik su lietuviais, galimybių rasti darbą dar labiau sumažės, beje, lietuvis lietuvį dažnai ir apgauna“, – pasakojo Rimvydas. Pasak jo, nemažai tautiečių, vos atvykusių į Norvegiją, tikisi taip gyventi, kaip gyveno ir Lietuvoje. „Kiek laiko gali gyventi apgaudinėdamas kitus, bet ilgainiui vis tiek įkliūsi ir Norvegijos mokesčių inspekcijai, ir kitoms tarnyboms. Čia geležinė tvarka, nors plika akimi to gal ir nepastebėsi“, – atviravo pašnekovas. Jis ir jo draugė vengia bendrauti su tautiečiais. Jiems būna gėda, kai lietuviai Norvegijoje garsėja vagystėmis ar net žmogžudystėmis.

Emigracija sulėtėjo

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu labiausiai populiarėjančios Lietuvos piliečių išvykimo kryptys – Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Airija. Daugiausia jų išvyksta į Norvegiją ir Vokietiją. Per devynis šių metų mėnesius iš šalies emigravo jau daugiau kaip

36,6 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai daugiau žmonių, nei gyvena Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Pernai per tą patį laikotarpį emigravo daugiau nei 44 tūkst. tautiečių.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, galima daryti išvadą, kad emigracija šiek tiek sulėtėja metų pabaigoje, t. y. spalį–gruodį. Tikėtina, kad šiemet emigravusiųjų bus maždaug 42 tūkst.

Pastebėta ir kita tendencija – vis daugiau lietuvių grįžta namo. 2011 m.

per 9 mėnesius į Lietuvą grįžo 11,4 tūkst. žmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį grįžusiųjų skaičius išaugo iki 16,6 tūkst. Rekordiniu šių metų mėnesiu laikytina liepa, kai į Lietuvą grįžo daugiau kaip 2,6 tūkst. emigrantų.

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Stanišauskas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas