Depresija ir demokratija

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulas Krugmanas / Ekonomika.lt

2011-12-12 14:58

Atėjo laikas vadinti dabartinę situaciją taip, kokia ji yra iš tiesų – depresija, savo tinklaraštyje rašo garsus JAV ekonomistas Paulas Krugmanas. Pasak jo, nedarbo lygis JAV ir Europoje vis dar išlieka pražūtingai didelis, valstybių vadovai ir institucijos yra praradusios žmonių pasitikėjimą, o demokratinėms vertybėms gresia sunkūs laikai.

Kalbėdamas apie situacija Europoje ekspertas teigia, kad „euro krizė žudo Europos svajonę“.

„Bendroji valiuta, kuri turėjo suartinti valstybes, vietoj to sukūrė nuožmaus pykčio atmosferą“, - rašo P. Krugmanas.

Anot jo, griežtesnių taupymo priemonių reikalavimas pridarė daug žalos.

„Jų ekonominė politika nepasiteisino, buvo apsunkinta užimtumo padėtis ir nebuvo atkurtas pasitikėjimas, - teigia ekonomistas. – Europos recesija dabar atrodo labai tikėtina, net jei ir bus sulaikytas tiesioginės finansų krizės pavojus.“

Žinant Europos istoriją negalima ramiai stebėti šiandien vis didėjančio nepasitenkinimo, tačiau, pasak P. Krugmano, šiuo metu Europoje gali vykti kur kas baisesni dalykai.

„Dešinieji populistai įgauna vis daugiau populiarumo visame žemyne, nuo Austrijos, kur Laisvės partija (kurios vadai turėjo ryšių su šalyje veikiančiu neonacių judėjimu) visuomenės apklausose neatsilieka nuo kitų populiariųjų partijų, iki Suomijos, kur prieš imigraciją pasisakanti Tikrųjų suomių partija puikiai pasirodė balandį vykusiuose parlamento rinkimuose, - savo tinklaraštyje rašo P. Krugmanas – Ir tai yra turtingos valstybės, kurių ekonominė padėtis yra pakankamai gera. Kur kas grėsmingiau viskas atrodo skurdesnėse Centrinės ir Rytų Europos valstybėse.“

Praėjusį mėnesį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas užfiksavo pastebimą paramos demokratijai nuosmukį naujose ES valstybėse, kurios prie bendrijos prisijungė po Berlyno sienos griuvimo. Labiausiai tikėjimas demokratija nusmuko tose šalyse, kurios patyrė didžiausius ekonomikos nuosmukius.

P. Krugmanas iš šių valstybių išskiria Vengriją, kur daugiausiai nerimo kelia viena iš svarbiausių šalies partijų „Jobbik“. Ši partija yra nusistačiusi prieš romus, yra antisemitinė ir netgi turi savo sukarintą organizaciją. Tačiau tiesioginį pavojų, pasak ekonomisto, kelia Vengrijos valdančioji centro dešinės partija „Fidesz“.

Praėjusiais metais „Fidesz“ partija laimėjo parlamento daugumą ir tai jai pasiekti padėjo ekonominės priežastys. Vengrija nėra euro zonos narė, tačiau patyrė didelių ekonominių sukrėtimų dėl to, kad buvo smarkiai įsiskolinusi užsienio valiuta, o taip pat dėl to, kad anksčiau valdžioje buvusios kairiosios partijos nesugebėjo tinkamai suvaldyti situacijos ir liūdnai pagarsėjo korupcijos skandalais.

Princetono universiteto Teisės ir visuomenės reikalų programos direktorė Kim Lane Scheppele teigia, kad „Fidesz“ partija visaip bando užgniaužti opoziciją. Partijos siūlomos rinkimų įstatymų pataisos sukuria klaidingas apskritis ir tai praktiškai užkerta kelią kitoms partijoms suformuoti vyriausybę. Teisinės sistemos šališkumas tapo abejotinas, nes teismuose dirba ištikimi partijos šalininkai. Valstybės valdomos žiniasklaidos priemonės tapo partijos organais. O siūlomos konstitucijos pataisos praktiškai paverstų pirmaujančią kairiųjų partiją nusikaltėliais.

Straipsnio puslapiai:

- Paulas Krugmanas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas