Derybos dėl mokesčių politikos: ką naujo pateiks valdantieji?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pensija

Viktorija Chockevičiūtė

2016-11-03 17:11

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje gali būti svarstytini.

Savo programoje „Darni Lietuva“ LVŽS nurodė norintys supaprastinti dabartinę mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), apjungiantį dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo (SD) mokesčių ir pensijų draudimo mokestį (PDM).

GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus kapitalo ir investicines pajamas, senatvės ir kitas pensijas. GPM ir PDM būtų skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio (100 proc.), neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.

Automobilio ir turto mokesčių klausimai – ne prioritetiniai

LVŽS „Darni Lietuva“ ekonominės dalies programos vienas kūrėjų Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kol kas tikslesnių detalių apie galimas reformas nėra, tačiau GPM sistemos keitimas yra vienas principinių mokesčių srities aspektų, kurie įrašyti į LVŽS programą.

„Automobilio ir turto mokesčiai, mūsų nuostata, yra ne prioritetiniai klausimai, kuriuos reikėtų dabar aptarinėti. Dėl automobilio mokesčio nemanome, kad reikėtų įvedinėti, kadangi akcizai pagal Lietuvos gyventojų perkamąją galią yra labai aukšti lyginant su kitų valstybių gyventojų pajamomis. Šiuo atveju ne patį akcizą vertinant, o perkamąją galią ir santykinį svorį gyventojų pajamų dalimi.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio taip pat nesame nusistatę šiuo metu svarstyti, bet neatmetame galimybės, kad ateityje tai gali būti svarstymų objektas“, – atskleidžia S. Jakeliūnas.

Tuo tarpu socialdemokratų derybinės grupės atstovas Andrius Palionis, kad lengviau į mokestinės aplinkos klausimus bus atsakyti lapkričio 7–8 dienomis, po abiejų partijų pasitarimų.

Visgi politikas turi savo asmeninę nuomonę apie LVŽS siūlymus.

„Pritariu GPM reformai. Pirmiausia, jei GPM indėlis bus svaresnis mokestine prasme, t.y. didesnis mokestis bus GPM, o „Sodros“ mažesnis, tai taikoma NPD reikšmė bus didesnė. Nes kai skaičiuojamas darbo užmokestis, GPM skaičiuojamas atėmus iš darbo užmokesčio NPD, lygiai taip pat ir papildomas NPD už vaikus. O socialinio draudimo mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos, tai po reformos automatiškai žmonės į rankas gaus didesnę algą. Tam tikrai pritariu ir anksčiau, kai Seime svarstėm socialinį modelį, siūliau „Sodros“ įmokas mažinti“, – sako politikas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas