Dešimt metų ES – neįtikėtinas progresas ir neužgydytos žaizdos

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-04-18 10:38

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ne tik neišspręstos, bet jos net paūmėjo. Kokių rezultatų galima tikėtis antrąjį narystės dešimtmetį ir kokių klaidų vertėtų nebekartoti?

Narystė ES pirmiausia suteikė Lietuvai galimybę įsilieti į vieną iš didžiausių ir pažangiausių pasaulio rinkų. Keturios pamatinės ES vertybės – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas – suteikė Lietuvai daugybę galimybių, padidino įmonių produktyvumą ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Prie Lietuvos infrastruktūros vystymo, regioninės bei socialinės atskirties mažinimo bei įmonių efektyvumo didinimo Europos Sąjunga prisidėjo teikdama finansinę paramą. Per 2004-2013 metus Lietuvą pasiekė 42 milijardai litų. Turbūt Lietuvoje nerastume gyventojo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nepajuto šios paramos naudos – ūkininkai gavo tiesiogines išmokas, įmonės pigiau įsigijo gamybos įrengimus, darbuotojai kėlė savo kompetencijas, miestai ir miesteliai tiesė kelius, apšvietė gatves, statė sporto sales ir įrenginėjo parkus.

Per dešimtmetį Lietuvos ekonomika pasiekė milžinišką progresą. Netgi nepaisant itin gilios 2009 metų krizės, Lietuvos BVP pernai buvo 38 proc. didesnis nei 2003 metais – jokia kita ES valstybė šiuo laikotarpiu neaugo taip greitai. Dar įspūdingesni buvo eksporto rezultatai – prieš įstojimą į ES įmonės eksportavo už 29,2 milijardo litų, o pernai eksportuotų prekių ir paslaugų vertė pirmą kartą viršijo 100 milijardų litų ir buvo net 254 proc. didesnė nei 2003 metais. Nė viena kita ES valstybė negali pasigirti tokiu augimu. Pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, tarp visų naujų ES narių Lietuva padarė didžiausią šuolį link ES vidurkio.

Tiesa, galimybė laisvai keliauti ir dirbti visose ES valstybėse turėjo mažiau pageidaujamų pasekmių – daugiau nei dešimtadalis gyventojų nusprendė gyventi ir dirbti nebe Lietuvoje. Tačiau klaidinga būtų manyti, jog tai prarasta visuomenės dalis. Dauguma jų palaiko glaudų ryšį su Lietuva – nuolat čia grįžta, investuoja į nekilnojamąjį turtą, dalį savo pajamų skiria tėvynėje likusiems artimiesiems. Vien pernai emigrantų perlaidų suma siekė 5,4 milijardo litų arba 4,4 proc. BVP – tai tik šiek tiek mažiau nei buvo skirta visoms senatvės pensijoms. Dalis išvykusiųjų kažkada grįš gyventi ir kurti Lietuvoje, kai kurie kiti – garsins Lietuvą gyvendami už jos ribų.

Deja, narystė ES kol kas nepadėjo užgydyti kai kurių socialinių ir ekonominių Lietuvos žaizdų – džiugina tikrai ne visi gyventojų gerovę rodantys rodikliai. Vidutinis darbo užmokestis išlieka vienas žemiausių ES. Vis tik šis rodiklis nėra labai tikslus, nes oficialią statistiką iškreipia gajus polinkis mokėti neoficialius priedus prie atlyginimų. Beveik trečdalis suaugusiųjų yra netoli skurdo ribos ir socialinės atskirties. Nors per dešimtmetį jų dalis sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų, tačiau vis dar gerokai viršijamas ES vidurkis. Gimstamumo rodiklis pakilo iš prarajos, kurioje atsidūrė pirmojo atkurtos nepriklausomybės dešimtmečio metu, tačiau Lietuvoje vis dar gimsta per mažai vaikų, kad būtų užtikrintas pastovus gyventojų skaičius.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas