Didmiesčio tuštėjimo pasekmė – prarastas statusas

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Arūnas Daugėla / valstietis.lt

2013-01-09 10:59

Didmiesčiu vadinamas toks miestas, kuriame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, penktas pagal dydį šalies miestas Panevėžys – jau ne didmiestis: per pastaruosius ketverius metus jis neteko daugiau nei 13 tūkst. gyventojų ir šiuo metu jame gyvena 98 tūkst. žmonių.

Kalta centrinė valdžia?

Jei emigracijos mastai nemažės, panašus likimas laukia Šiaulių: per ketverius metus jie neteko net 18 tūkst. žmonių ir šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, mieste gyvena 107,9 tūkst. žmonių. „Žmonių praradimas yra kompleksinė problema. Verslo, ekonomikos vystymasis Lietuvoje orientuotas tik į du megapolius – Vilnių ir Klaipėdą. Visi kiti miestai automatiškai ir stichiškai atrofuojasi“, – sakė Šiaulių vicemeras Juras Andriukaitis. Jo teigimu, Lietuvoje nesilaikoma valstybės politikos pažadų – valstybės plėtros per regionų plėtrą. „Dėl netolygaus šalies vystymosi kyla didžiulių ekonominių ir socialinių problemų“, – sakė vicemeras.

J.Andriukaičio manymu, vieni Šiauliai atsispirti tam nepajėgūs. „Šiauliuose yra gerų ekonominių užuomazgų, bet be valstybės paramos ir pagalbos mes sunkiai įgyvendinsime Pramonino parko, Logistikos centro, kitus projektus, kurie smarkiai prisidėtų prie Šiaulių regiono plėtros. Šiuose objektuose glūdi didžiulis potencialas – kurti darbo vietas, plėtoti verslą, pinigų srautus“, – tvirtino J.Andriukaitis.

Panašus ir Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus požiūris. „Valstiečių laikraščiui“ jis pabrėžė, jog miestus skurdina centrinės valdžios politika. „Patriotizmo stoka, gimstamumo neskatinimas, abejingumas socialiniams klausimams, galiausiai dūšios neįdėjimas į savo darbą – dėl šių valdžios blogybių demografiniai skaičiai tokie liūdni“, – sakė jis. S.Buškevičius paminėjo, kad Gruzijoje trečio vaiko krikštatėviu noriai tampa pats patriarchas, o dėl paramos šeimoms politikos gimstamumas padidėjo net Rusijoje, kurioje gyventojų vis dar mažėja. „Mes vieni Kaune galime padėtį pataisyti vien kosmetiškai, – sakė jis, – bet tai būtų panašu į spuogo gydymą, kai užterštas kraujas.“

Istorinės priežastys

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas „Valstiečių laikraščiui“ paminėjo ir istorines gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis. „Nepriklausomybės atgavimo metais Klaipėdoje buvo 208 tūkst. gyventojų, – sakė jis, – bet tai aiškiai per didelis, dirbtinai padidintas skaičius uostamiesčiui, kai rusinimo tikslais į miestą buvo atsiųsta daug specialistų iš kitų SSRS respublikų, net tokių, kurių užsiauginę turėjome vietoje.“

Pasak Klaipėdos vicemero, susigrąžinus nepriklausomybę, Klaipėdos gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo, nes dauguma kitataučių išvyko. „Deja, žlugo ir ištisos pramonės šakos, pavyzdžiui, praradome didžiausią pasaulyje žvejybos laivyną, netekome konservų, laivų remonto, kitų fabrikų ir gamyklų“, – apgailestavo jis. V.Čapo teigimu, vien kurti palankią gyventi aplinką (šioje srityje Klaipėda nemažai nuveikė) nepakanka. Reikia kurti darbo vietas, tačiau net šalyje patraukliausiam, Laisvosios rinkos instituto duomenimis, verslo investicijoms uostamiesčiui tai daryti sekasi nelengvai. „Turime pasaulinio lygio uostą, išdygo dvi didelės chemijos pramonės gamyklos, bet modernumas lemia ir aukštesnį technikos lygį, taigi, ir mažesnį darbuotojų skaičių įmonėse“, – sakė jis.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Daugėla

valstietis.lt

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas