Didžiausi Darbo kodekso pakeitimai: kokie siūlymai liko „už borto“?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr. Darbo kodeksas

Viktorija Chockevičiūtė

2016-05-23 13:49

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Advokatas bei vienas iš pirminio Darbo kodekso sudarytojų Justinas Usonis pasakoja, kad mokslininkų siūlymų esmė buvo įgyvendinti tokį Darbo kodeksą, kuris būtų realiai vykdomas teisės aktais bei suderintas su socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktais.

„Bet išbalansavus interesus atsiranda konfliktai ir žmonės tiesiog vengia darbo santykių. Tuomet dirbama pagal paslaugų sutartis, net ir be minimalių garantijų (atostogų, poilsio, darbo apmokėjimo ir pan.). Tokia ir užsienio praktika. Reikia siekti, kad darbuotojai patys iškovotų ko jiems reikia, kitaip – populiarių garantijų dalinimas gali likti tik „popieriuje““, – įsitikinęs advokatas.

Darbo sutarčių sudaryme pradingo lankstumas

Pasak advokato, įvesti didesni apribojimai darbo sutartims ne tik kad ne pagerins darbo santykių lankstumo, bet neveiks ir praktikoje.

Pavyzdžiui, mokslininkai siūlė leisti sudaryti terminuotas sutartis draudžiant piktnaudžiauti jas sudarant nuolat, o pasak advokato, terminuotų sutarčių sudarymo apribojimas tapo dar didesniu nei dabartiniame galiojančiame kodekse.

Darbo kodekso rengėjų pasiūlymas buvo leisti terminuotas darbo sutartis sudaryti bet kokiam darbui, bet 2 metus išdirbusiems darbuotojams numatyti išeitinę kompensaciją (kas praktiškai juos sulygina su nuolatiniais darbuotojais).

„Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių“, – rašoma dabartiniame įstatyme, dėl kurio Trišalė taryba nesutarė, o pataisa buvo įgyvendinta Komitete.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo šį įstatymą keisti taip, kad terminuotas sutartis darbdavys su darbuotoju galėtų pasirašyti bendru individualiu sutarimu.

Taip pat buvo siūlytas didesnis darbo sutarčių rūšių pasirinkimas, tačiau po pakeitimų jos tapo labiau apribotos nei palengvintos, sako advokatas. Pavyzdžiui, projektinio darbo sutartis galima sudaryti tik su 10 ar 20 proc. įmonės darbuotojų, o nenustatytos apimties darbo sutartis apskirtai panaikinta. Šie pakeitimai įvyko Trišalėje taryboje. Pasak LVK atstovų, yra įmonių, kurios dirba tik su projektais, todėl tokių įmonių darbuotojai gali būti samdomi tik nustatytiems projektams vykdyti ir jie gali sudaryti daugiau nei 20% darbuotojų (kartais net 80% darbuotojų).

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas