Didžiosios Lietuvos reklamos rinkos nuodėmės

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-12-19 09:53

Lietuva tituluojama viena šviesolaidinio interneto skverbties lyderių pasaulyje, o vietos verslai dažnai užsienio investuotojų giriami už inovatyvumą, bet vietos reklamos rinka nuo pasaulio vis dar atsilieka keliais žingsniais. Skaitmeninės rinkodaros bendrovės „Icona“ direktoriaus Tomo Indriūno teigimu, tai lemia kelios esminės reklamos planavimo klaidos:

1. Daug tikslų. „Įmonės, investuodamos į reklamą, nori iš to gauti kiek įmanoma daugiau, tad išsikelia ne vieną, bet daug tikslų, pavyzdžiui, su ta pačia kampanija tiek pagerinti įmonės įvaizdį, tiek padidinti produkto pardavimus, – sako T. Indriūnas. – Deja, tokiu atveju negalima tiksliai suplanuoti priemonių, tad reklamos biudžetas išnaudojamas neefektyviai.“

2. Tradicinė reklama. „Icona“ vadovo teigimu, planuojant reklamą daugiausia orientuojamasi į tradicinius medijų kanalus ir nepakankamai įvertinama internetinė reklama, kuri yra lygiavertė ar net kai kuriais atvejais – efektyvesnė nei tradicinė. „Puikus pavyzdys yra vaizdo reklama: transliuojama televizijos ekrane ji yra labai stipri priemonė pasiekti didelę auditoriją, tačiau XXI a. ji nėra šventasis Gralis. Juk per reklamines pertraukėles dalis žiūrovų pritildo televizoriaus garsą ar išeina į kitą kambarį, o ta pati vaizdo reklama, patalpinta internete, sulaukia visai kitokių vartotojų reakcijų.“

3. Rezultatų matavimas post factum. T. Indriūnas pastebi, kad nors reklamos užsakovai vis dažniau nori mokėti ne už reklamos parodymų skaičių, bet už rezultatą, dažniausiai kampanijų efektyvumas matuojamas tik joms pasibaigus. „Ateityje ši tendencija turėtų keistis – reklamos priemonių efektyvumas bus vertinamas proceso metu ir padės lanksčiai reaguoti bei keisti neefektyvias priemones: koreguoti reklamos formatus, pozicijas, atsisakyti tam tikrų kanalų jau pačios reklamos kampanijos metu – tai padės mažesniais kaštais pasiekti maksimalių rezultatų,“ – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas.

4. Netinkami vertinimo kriterijai. Lietuvoje didžiosios dalies reklamos kampanijų efektyvumas vertinamas pagal tai, kiek iškart po jų pakyla konkretaus produkto pardavimai, ir pamirštama, kad vartotojo apsisprendimo periodas gali išsitęsti iki metų. T. Indriūnas pataria įvertinti visą pirkimo seką: nuo pat sužinojimo apie prekę (pvz., reklamos kampanijos pamatymo), sprendimo priėmimo iki elgesio po jos įsigijimo, pvz., ar pirkėjas veikia kaip prekės ženklo ambasadorius). Atsižvelgimas į veiksmų visumą padeda geriau suprasti reklamos rezultatą.

5. Neišnaudojamos visos galimybės. „Dažnai ne iki galo išnaudojama reklama internete, ypač kalbant apie smulkųjį verslą. Įmonės pamiršta apie pakartotinę rinkodarą, nesuformuoja ilgalaikės strategijos,“ – teigia skaitmeninės rinkodaros ekspertas, kaip pavyzdį pateikdamas situaciją, kai įmonė nusprendžia sukurti Facebook paskyrą, tačiau nesupranta, kam tiksliai jiems jos reikia.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas