Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Finansai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-06-13 17:26

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.) mūsų šalies gyventojų norėtų užsiimti papildomą uždarbį teikiančia veikla, tačiau juos sulaiko biurokratinės kliūtys, kapitalo trūkumas arba pasitikėjimo savo gebėjimais stoka.

Tad per praėjusius 12 mėnesių apie 80 proc. gyventojų svarstė apie papildomas pajamas.

Papildomų šaltinių ieško dažniau nei kiti Baltijos šalių gyventojai

Tuo tarpu per pastaruosius 12 mėnesių Estijoje papildomai uždarbiavusių gyventojų dalis siekė 42 proc., Latvijoje tokių gyventojų buvo 36 proc.

Nurodoma, kad žmonėms atsiranda daugiau galimybių dirbti nuotoliniu būdu laisvosiose profesijose – programavimas, vertėjavimas, fotografavimas. Antra vieta atitenka remonto ar auklės darbams. 13,5 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė, kad tuo užsiima. Prieš derliaus sezoną, skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, lietuviai (10,9 proc.) prekiauja užaugintomis ar surinktomis gėrybėmis.

„Pati ryškiausia tendencija yra siekis papildomai užsidribti. 7 iš 10 nurodė tokią priežastį. Tas pats motyvas veda ir tuos, kurie jau turi savo verslus ir tuos, kurie galvoja apie tai. Antra priežastis – svirealizacija, susijusi su laisvai samdomomis pareigomis. Latviams ir estams, be to, svarbiausia lankstus darbo grafikas“, – nurodė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilkienė.

Tiesa, pagrindinis motyvas verčiantis lietuvius užsidirbti atskleidžia ir nemalonią tendenciją – Lietuvoje turime daug mažesnį vidutinį darbo užmokestį nei kitose šalyse, tačiau būtinosioms reikmės išleidžiame daugiausiai.

„Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų skirtumai Baltijos šalyse. Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams“, – komentuoja Jūratė Cvilkienė.

Daugiausia respondentų nurodė, kad iš papildomos veiklos gauna iki 50 Eur per mėnesį. Tačiau estai, išsiskiria. Nemaža dalis uždirba iki 200 Eur.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas