Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm

(Puslapis 1 iš 3)


Balsas.lt nuotr.

Dainius Paukštė

2014-12-11 13:35

 Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus – apie darbo santykių liberalizavimą. Jo nuostatas įstatymo projekto rengėjai sudėjo į naująjį Darbo kodekso projektą. Kaip žinoma, labiausiai tokių pakeitimo troško vienas iš trijų socialinio dialogo dalyvių – darbdaviai. Vėliau prie jų prisijungė ir politikai. Šiuo aktu siekiama sureguliuoti darbo santykius Lietuvoje ištisiems dešimtmečiams į ateitį.

Matėsi, kad įstatymo projekto rengėjai tikrai įdėjo daug darbo, nes mums, renginio dalyviams, teko išklausyti daug pranešimų. Tik kad pranešėjai buvo kažkokie labai paslaptingi ir rengėjai labai nenoriai dalinosi turima informacija. Paradoksas: svarstėm dokumentą, kurio akyse nematėme ir rankomis nečiupinėjome. Aišku tik viena: darbo santykių liberalizavimo projektas paruoštas akademikų (t.y. rengėjų) ir jau perduotas užsakovui – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Kaip sako žinovai, pirmasis įspūdis dažniausiai ir būna teisingiausias. Iš gautos informacijos (reguliuojamų darbo santykių principai), galima buvo susidaryti tam tikrą pirminę nuomonę, nes projekto rengėjai jau pradėjo viešųjų ryšių kampaniją.

Man asmeniškai šis įstatymo projektas pasirodė pernelyg radikalus ir nesunokęs. Vaizdžiai tariant, siūlomas įstatymo projektas yra per ankstyvas, nes skirtas ne mūsų kultūrai ir ne pas mus susiklosčiusiems santykiams, ir ne mūsų darbdaviams bei esamai aplinkai: mūsų kaime esantį eismą arklių kinkiniais bandome sureguliuoti pagal XXI amžiaus greitkelio taisykles. Kada sakoma, kad įstatymas yra geras arba idealus? Tuomet, kai visuomenėje susiformavę visuomeniniai santykiai yra įvelkami į įstatyminį rūbą, todėl jame nėra (arba yra labai nedaug) prievartos elementų, kurie visuomenei jau yra įprasti ir priimtini, nes buvo taikomi anksčiau.

Kaip matosi, projekto rengėjai išanalizavo ES valstybių darbo teisę, išrinko skirtingose šalyse veikiančias liberalesnes darbo santykių nuostatas, jas sugrupavo, perkėlė ir prašom – projektas gatavas. Praktiškai, Lietuvoje tokiu būdu buvo rengiami įstatymai prieš ketvirtį amžiaus, kai neturėjom reikiamos patirties, o valstybę reikėjo staiga kurti. Gaila, kad per tą laiką mes įstatymų kūrime nepasistūmėjom į priekį nei per žingsnį.

Matau bėdą tame, kad perkeliant atskirų ES šalių darbo santykių nuostatas į rengiamą projektą, buvo ignoruojami tokie svarbūs įstatymams dalykai, kaip šalių ekonominis pajėgumas, visuomenėse susiklostę socialiniai ir kultūriniai santykiai, žmonių mentalitetas, ten esamas socialinio dialogo lygis (jo gylis ir kokybė), egzistuojantys santykiai tarp vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų, požiūris į įstatymų vykdymą, šešėlinio sektoriaus lygis ir jo įtaka valstybei, neatsižvelgiama į tai, kad perkeliamos nuostatos vienu atveju yra paimtos iš įstatymų, kitu iš kolektyvinių sutarčių ir pan. Štai kodėl į Lietuvoje esančius darbo santykius perkelti tokį radikalių ir liberalių normų „asorti“, yra rizikinga.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas