DNB: lėtas augimas didins nedarbą (1)


Fotodienos nuotr.

Elta

2012-08-29 10:12

Ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti, sako DNB analitikas. Dėl to, nors darbo rinkoje pastebimas nemenkas pagerėjimas, nedarbo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Situacija yra prastesnė vos keliose šalyje, tarp jų - fiskalinių nelaimių krečiamose ES periferijos ekonomikose: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Pasak DNB analitiko Mindaugo Jurgelio, perspektyvas, kad nedarbas sparčiai mažės temdo kelios priežastys - lėta šalies ūkio plėtra, natūralus nedarbo lygis, neatitikimas tarp darbuotojų paklausos bei pasiūlos, nelankstus darbo rinkos reguliavimas.

„Artimiausiais metais prognozuojama lėta šalies ūkio plėtra. Nedarbui mažėti neužtenka, kad ekonomika augtų - ji turi augti greičiau nei didėja produktyvumas. Dėl technologinės pažangos ir efektyvesnio veiklos organizavimo tam pačiam darbui atlikti palaipsniui reikia vis mažiau darbuotojų. Taigi ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti:, - pabrėžia analitikas.

Pasak jo, atsakyti, kokiu tempu auga darbo našumas Lietuvoje ne taip paprasta. Nuo 1998 m. iki 2011 m. vieno dirbančiojo sukuriama pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis vidutiniškai padidėjo 4,6 proc. kasmet. Tačiau galima manyti, jog pastaraisiais metais dėl gerokai kuklesnių materialinių investicijų apimčių, našumo augimas yra stptiai sulėtėjęs ir gali siekti apie 2-3 proc. „Vadinasi, esant dabartiniam augimo tempui, nedarbas turėtų mažėti itin kukliai. Ar taip ir bus, aiškiau matysis jau šių metų pabaigoje", - sako M. Jurgelis.

Abejoti ženkliu nedarbo mažėjimu verčia ir tai, kad natūralus nedarbo lygis (t.y. toks nedarbo lygis, kuris nesukelia ekonomikos perkaitimo) Lietuvoje greičiausiai yra gana aukštas. Dar 2003 m. atlikti skaičiavimai rodė natūralų nedarbo lygį praėjusio dešimtmečio pradžioje viršijus 10 proc. Per pastaruosius 15 metų, kuomet būta ir ekonominių pakilimų, ir nuosmukių, vidutinis nedarbo lygio vidurkis viršijo 12 proc. Nedarbas ženkliai mažesnis buvo tik 2005-2008 metais, kai ekonomika akivaizdžiai augo nenatūraliai sparčiai ir netruko perkaisti.

 

„Aukštą nedarbo lygį mūsų šalyje lemia nemažai veiksnių. Tai ir neatitikimas tarp darbuotojų paklausos bei pasiūlos, ir nelankstus darbo rinkos reguliavimas, kuris verčia darbdavius būti atsargesnius samdant darbuotojus: Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame konkurencingumo reitinge darbuotojų samdymo ir atleidimo procedūros Lietuvoje įvertintos kaip vienos prasčiausių asaulyje. Pagaliau žemos kvalifikacijos darbuotojams mokami maži atlyginimai, kurie dažnai yra per menki, kad iš viso motyvuotų dirbti (juoba kad dirbantysis praranda socialinę paramą).

„Sunku tikėtis, kad veiksniai, lemiantys prastus darbo rinkos rodiklius, netrukus iš esmės pasikeis, nedarbo lygis Lietuvoje artimiausiu metu greičiausiai išliks nemaloniai aukšto lygio", - sako DNB analitikas M. Jurgelis.

Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 13,3 proc.

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas