DNB: Lietuvos agroverslas Rusijos maisto produktų embargui atsparesnis, nei manyta

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2014-09-11 17:46

 Rusijos įvestų apribojimų poveikis lietuviškų maisto produktų ir žaliavų importui bus mažesnis nei manyta anksčiau. Lietuvos pieno perdirbėjai susidoros su šios rinkos praradimu lengviau. Su didesniais sunkumais susidurs pieno gamintojai bei mėsos sektorius. Jiems, tikėtina, pririeks didžiausio valstybės dėmesio.

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, Lietuvai tenka skaudžiausias Rusijos maisto prekių embargo smūgis Europos Sąjungoje tiek pagal santykinius rodiklius, tiek ir pagal absoliutinę vertę. Lietuvos užsienio prekybos balanse maisto prekių eksportas, įskaitant ir reeksportuojamą produkciją, sudaro 3,7 proc. viso šalies eksporto vertės.

„Jei vertintume tik uždraustas įvežti į Rusiją lietuviškos kilmės maisto prekes, šis santykis siektų 0,9 proc. viso šalies eksporto. Net ir šis rodiklis yra aukščiausias tarp ES šalių,“ – sako Indrė Genytė-Pikčienė.

Tačiau, pasak analitikės, prekybos apribojimų įtaka skirtingiems agroverslo sektoriams bus mažesnė, nes efektyviai dirbantys stambieji pieno perdirbimo rinkos dalyviai yra sukaupę finansinių rezervų, padėsiančių laimėti laiko, kol produkcijai bus rastos alternatyvios rinkos. Be to, ir daugelis stambių pieno gamintojų ūkių yra diversifikuoti – be pieno gamybos, užsiimama žemdirbyste. Javų derlius ir šiemet turėtų būti geresnis nei tikėtasi metų pradžioje, o tai turėtų bent iš dalies palengvinti netikėtai užgulusią papildomą naštą.

„Pieno perdirbėjai su Rusijos kaprizais susiduria nebe pirmą kartą, pelningi pastarieji metai padėjo sukaupti tam tikrą finansinį rezervą, todėl jie sugebės atsispirti sunkumams, juolab, kad jie jau dabar sėkmingai randa kelius į kitas rinkas. Mūsų vertinimu, didžiausias iššūkis laukia mėsos gamintojų, nes jie patiria dvigubą smūgį – reikia susidoroti ne tik su Rusijos prekybos ribojimais, tačiau ir su afrikinio kiaulių maro pasekmėmis,“ – teigia Indrė Genytė-Pikčienė.

Atspariausi pieno perdirbėjai

Eksportas į Rusiją padėjo Lietuvos pienininkams nemažinti apsukų ekonominės krizės metu – nuo 2009 m. lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto apimtys į šią rinką nuolat augo ir 2013 m. sudarė 501 mln. litų.

Pastaruoju metu Lietuvos pieno perdirbėjai sugebėjo persiorientuoti į kitas rinkas – pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį visas pieno produktų eksportas augo 15 proc., nors į Rusiją eksporto apimtys sumažėjo. Gerokai išaugo eksportas į Italiją, Vokietiją, Latviją, taip pat į mažesnes ir egzotiškesnes rinkas – Vietnamą, Kubą ar Maroką.

DNB banko vyr. analitikės teigimu, Lietuvos pieno perdirbimo rinka pasižymi didele koncentracija, kurioje veikia stiprios bendrovės, gebančios konkuruoti ir padidinti eksporto apimtis kitose rinkose.

„Didesnį iššūkį patirs smulkūs pieno gamintojai – pieno supirkimo kaina jau nusmuko ir daugeliui ši veiklos sritis tampa nuostolinga. Tai reiškia, kad be valstybės paramos, kai kurie pieno gamintojai bus priversti rinktis kitą veiklos sritį, o tai lems didesnę koncentraciją ir šioje agroverslo šakoje,“ - sako I. Genytė-Pikčienė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas