Drakonas rekomenduoja

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-01-11 14:40

Jau įprasta, kad kiekvienų metų pradžioje prognozuojama, kas bus tais metais. Prognozuojama pagal Zodiako ženklus, pagal gimimo metus, pagal ūgį, svorį ir kraujo grupę. Prognozuoja ekonomistai, analitikai, ministrai ir kas tik netingi. Nauji metai – naujos viltys.

Jei į horoskopo neišsipildymą galima numoti ranka, su prognozėmis dėl investavimo kiek sudėtingiau. Net labai sudėtinga. Investavimo prognozės yra visai nedėkingas dalykas. Gali kiek tik nori šaukti, kad „bankų akcijos brangs“, vis tiek ateis kokia nors bendros valiutos zonos krizė ar bankrutuos eilinis snoras ir... bankų akcijų kainos čiuoš žemyn visame pasaulyje.

Taip gali atsitikti su bet kokia akcija, su bet kokiu instrumentu. Štai pati reikšmingiausia praeitų metų „juodoji gulbė“ – vyriausybių vertybiniai popieriai (obligacijos) yra nesaugūs! Ir tokie nesaugūs, kad net vienas bankas – na, ne pats didžiausias – ėmė ir bankrutavo. Taip taip, tai „MF Global“ bankas. Jau buvęs jo vadovas Jon S. Corzine „paprasčiausiai nežino, kur yra 1,2 mlrd. klientų dolerių.“ Ir šis žmogus yra kandidatas šiais metais pakeisti JAV iždo sekretorių Timothy Geithnerį. Štai kur tikrai „juodoji gulbė“ laukia JAV piliečių: „Aš paprasčiausiai nežinau, kur dingo trilijonas mokesčių mokėtojų dolerių.“

Kita prognozavimo savybė yra ta, kad labai sunku atsispirti šiai pagundai. „Prognozuoju, vadinasi, egzistuoju!“ Kodėl gi nepabandžius...

Prisidedu prie bendraminčių choro, kad akcijos šiais metais yra vienas geriausių investavimo instrumentų. Pirmiausia dėl likvidumo. Antra, dėl nesudėtingo pasiekiamumo. Bet štai kokios tai galėtų būti akcijos, nuomonės išsiskiria. Čia prognozavimo arkliuką geriau stabdyti. Ne tik mums, bet ir patiems investuotojams.

Praėję metai pakišo koją ne vienam prognozavusiajam. Ypač dėl bankinio sektoriaus akcijų. Išties tada mažai kas abejojo dėl išlikusių bankų patrauklumo ir jų atsigavimo artimiausiu metu. Bet, kaip parodė laikas, dar toli gražu ne visi bankai išsivalė „toksinius“ balansus, ne visi bankai perėjo reabilitacijos procedūras. O čia dar neišsprendžiamos Europos problemos ir itin žemos palūkanų normos. Kam kreditoriams vargti dėl finansavimo, kai rizika didelė, o grąža maža? Tad jei bankai šiais metais ir turės pelno, nebūtinai labai įspūdingo.

Šiais metais saugiausia investicija galėtų būti išrankumas. Ne įžvalgumas ar gebėjimas nuspėti, kas kur kils ar kris. Užuot bandant nuspėti ir prekiauti gana komplikuotoje makroekonominėje situacijoje, Drakonas investuotojams rekomenduoja investuoti vaižgantiškai. Ieškoti tokių „perliukų“ tarp akcinių bendrovių, kurie ir pelenuose žiba.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas