Drąsios šalies alergija reformoms

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-11-19 07:00

Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį.

Iš pradžių pasidžiaukime. Lietuva sparčiai laižosi finansų krizės paliktas žaizdas – BVP augimas stebina viso pasaulio ekonomistus ir politikus, o Baltijos šalių pavyzdžiu neretai badomos akys Graikijos ir kitų protestus vietoj darbo pasirenkančių valstybių politikams. 2010–2012 metasi Lietuvos ekonomika vidutiniškai augo 3,8 proc.

Nors krizės įbauginti milijardieriai smarkiai prisuko investicijų čiaupus, savęs negailinčių specialistų dėka Lietuva tik paspartino investicinių upių tėkmę į savo ekonomikos baseiną – pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas, palyginti su 2012 metais, išaugo kone dvigubai.

Negana to, Pasaulio bankas teigia, kad Lietuvos palankumo verslui indeksas yra gana aukštas – mūsų šaliai skirta net 17-a vieta. Pralenkėme tokius verslo bastionus kaip Vokietija (21), Nyderlandai (28), Austrija (30), Šveicarija (29) ir Japonija (28). Ką jau kalbėti apie kaimynes Latviją (24) ir Estiją (22).

Vis dėlto susidaro įspūdis, kad didžioji dalis šalies laimėjimų pasiekta ne tik kad be valstybės pagalbos, bet veikiau traukiojant iš ratų šios kaišomus pagalius. Nepagrįsti profesionalų atleidimai, absurdiškai kosmetinės mokesčių reformos, „Sodros“ bomba ir planai didinti mokesčius bei biudžeto deficitą apsunkina tiek verslo, tiek dirbančių asmenų kasdienybę.

Afrikoje verslauti lengviau

Pasidžiaugę dideliais Lietuvos pasiekimais vis dar sunkiai augimo variklius įsukančiame pasaulyje, privalome pripažinti, kad stiebtis dar yra kur. Visai neseniai pasirodęs Pasaulio ekonomikos forumo reitingas Lietuvai suteikė vidutiniokės statusą – iš 142 vertintų valstybių užimame 48 vietą. Ir tikrai ne be reikalo.

Vertinant kai kurias kategorijas Lietuva krinta žemiau nei tokios valstybės kaip Ruanda ar Mauritanija. Pagal valstybės lėšų skirstymą esame 95 vietoje, pagal valstybės reguliacijos naštą – 107, pagal mokesčių įtaką investavimui – 114, pagal pelno apmokestinimą – 96.

Paprasčiau tariant, valstybės batas taip stipriai prispaudęs verslą ir motyvaciją investuoti, kad kiek keista, kodėl tokie žaidėjai kaip „Barclays“ ar „Western Union“ renkasi Lietuvą. „Abiejose pagrindinėse ataskaitose, ir Pasaulio banko, ir Pasaulio ekonomikos forumo, nurodoma tas pats – mokesčių našta Lietuvoje yra didelė“, – teigia „Swebank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir priduria, kad mūsų šalyje apmokestinama pajamų dalis pranoksta Europos Sąjungos (ES) ir kitų išsivysčiusių valstybių vidurkius.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas