Draudikai skaičiuoja metų audros žalą


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Atnaujinta:2012-10-08 13:27

Ekonomika.lt

2012-10-08 12:56

 „Lietuvos draudimas“ praneša, kad šeštadienio nakties audra, praėjusi nuo pajūrio per vidurio Lietuvą (Tauragės, Panevėžio, Kauno regionai) ir žemyn į pietus (Marijampolės regioną) nuostolių dydžiu tikrai taps didžiausia nuo 2010-ųjų vasaros audros. „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai, pirmadienį iki pietų jau yra užregistravę apie 1000 pranešimų apie žalas. „Lietuvos draudimo“ vertinimu, nukentėjusių klientų tikrai bus daugiau nei 1500, jų patirtai žalai atlyginti prireiks 2,2 milijonų litų.

„Ši audra tikrai bus didžiausia nuo 2010-ųjų vasaros audros, kuri nusiaubė pietinę ir vidurio Lietuvą. Pasitelkėme visas pajėgas, taip pat savo partnerius, kad kuo operatyviau galėtumėm įvertinti gyventojų ir įmonių patirtas žalas. Noriu visiems pasakyti: jei škvalo metu sugadintą turtą reikia greičiau atstatyti dėl gręsiančių didesnių nuostolių, nesaugumo (apgadintas stogas, langai, namo konstrukcija, pravažiavimai), tą galima daryti nelaukiant „Lietuvos draudimo“ vertintojų apžiūros. Būtinai nufotografuokite sugadintą turtą, kad vėliau su specialistu galėtumėte įvertinti patirtą žalą“, - sako Gytis Matiukas, „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius.

Kentėjo pastatų stogai

Vidutinis šios audros nuostolis siekia 1500 litų, tačiau jau užfiksuoti pranešimai apie tūkstantines žalas. Šiaulių mieste vėjas apgadino ir nuplėšė didelio pastato skardinį stogą, planuojamas nuostolis – beveik 100 tūkstančių litų, Utenos rajone audra namą paliko be stogo, išgriovė skliautą, nuostolis – 20 tūkstančių litų, Raseinių rajone sugriautos daržinės atstatymui prireiks 15 tūkstančių litų. Dažniausiai registruojamos žalos yra nuo krintančių medžių ar jų dalių nukentėję pastatai, nuplėšti ir kitaip sugadinti stogai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, apgadinti ar sugriauti kaminai.

„Absoliuti dauguma registruojamų žalų – tai apgadintas turtas. Tačiau turime ir nuostolių transportui: apgadintų automobilių, kuriuos sulamdė užvirtę medžiai, tokių žalų vidutinis nuostolis prognozuojama bus 3-4 tūkstančiai litų, turime ir vieną itin stipriai suniokotą automobilį, kurio nuostolis sieks 15 tūkstančių litų“, - sako Gytis Matiukas.

Įvykius registruoti bus galima visą savaitę, standartinis pranešimo apie įvykį terminas dėl šios audros pratęsiamas tol, kol visi klientai praneš apie savo patirtus nuostolius.

Bando sukčiauti

„Lietuvos draudimas“ taip pat jau užregistravo ir keletą „apsukruolių“, kurie, pasinaudodami masine stichija, bando pranešti apie anksčiau įvykusius nuostolius. Dažniausiai bandoma draudikams „prakišti“ žalas, neva vėjas nuplėšė stogą, nors realiai stogas susidėvėjo nuo senumo ir nepriežiūros.

Šiuo metu dėl smulkesnių žalų su klientais susitariama telefonu ir išmokos išmokamos be apžiūros. „Maždaug 100 mūsų klientų šią minutę jau yra gavę nuostolių atlyginimą. Dažniausiai tai yra smulkūs, nedideli nuostoliai. Bendra tokių „iš karto“ išmokėtų žalų suma siekia keliasdešimt tūkstančių litų“, - sako G. Matiukas.

Smarkiausia pastarojo dešimtmečio audra prasiautė 2010 vasarą. Tuomet „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl patirtų nuostolių atlygino 3,5 milijonus litų, registruota daugiau nei 2500 nukentėjusių. Anksčiau smarkūs uraganai žmonių turtą niokojo 1999 m. („Anatolijus“), 2005 m. („Ervinas“).

PZU pratęsė terminą

Dėl savaitgalį šalyje praūžusios audros kreipėsi 454 draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ klientai. Tiek pranešimų apie nuostolius registruota iki pirmadienio vidurdienio. Dauguma – smulkūs įvykiai, nuplėšti stogų lakštai, apgadintos konstrukcijos. Išmokos tokiais atvejais operatyviai derinamos telefonu. Registruota pranešimų ir apie didesnius nuostolius – užvirtus medžiams lūžo stogai, neatlaikė stogo konstrukcijos. Iš viso kompensacijoms rezervuota pusė milijono litų.

„Mūsų Ryšių su klientais valdymo centras veikia visą parą be poilsio dienų, tad savaitgalį sėkmingai atlaikėme keturis kartus išaugusį skambučių srautą. Pastebime, kad klientai skambino ne tik pranešti apie įvykį, bet ir pasikonsultuoti. Noriu nuraminti tuos žmones, kurie dar negali susisiekti su mumis dėl ryšio ar elektros tiekimo trukdžių. Nors įprasta praktika yra apie įvykį pranešti per 3 dienas, šiuo atveju tokie apribojimai nebus taikomi, įvykį registruosime tuomet, kai nukentėję turės galimybę mums paskambinti“, - pabrėžė „PZU Lietuva“ Ryšių su klientais valdymo centro vadovė Jolanta Pocienė.

ERGO rezervavo pusę milijono

„ERGO Lietuva“ jau rezervavo 550 tūkst. litų turto ir kasko draudimo klientų žaloms padengti. Didžiausias pranešimų apie patirtus draudžiamuosius įvykius skaičius registruotas šeštadienį, tačiau dar ir šiandien sulaukiama nemažai skambučių. Klientams jau pervestos pirmosios draudimo išmokos. Prognozuojama, jog draudimo bendrovės išmokų suma gali siekti 900 tūkst. litų ir daugiau.

Daugiausiai pranešimų apie audros sukeltus nuostolius sulaukiama iš Šilutėje, Raseiniuose, Kėdainiuose ir Panevėžio rajone gyvenančių turto draudimo klientų. Tuo tarpu automobiliai dažniau buvo niokojami Anykščiuose ir Kėdainiuose. Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ registravo 180 klientų žalų. Klientai vidutiniškai patyrė 3 tūkst. litų žalą.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas