Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Lietuvos ekonomikos konferencija

Greta Ališauskaitė

2018-03-09 16:45

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, daugiausiai dėmesio skyrė socialinių tinklų burbulams.

Jos teigimu, šis reiškinys neatsiejamas 4-osios pramonės revoliucijos dalis ir rimtas iššūkis žiniasklaidai, verslui ir visuomenei.

Socialinių tinklų burbulai

L. Blaževičiūtė pasakojo, kaip kiekvienas socialinio tinklo vartotojas susikuria savo burbulą, individualiai įdomių naujienų srautą ir aplinką. „Jus domina muzika – sekate savo mėgstamą atlikėją, mėgstate gaminti – ieškote visų įdomiausių receptų ir jau džiuginate šeimą bei draugus naujais kepiniais, kaip aš.

Sportuojate – tad susirandate „Instagram“ dievinamą sportininką ir sekate jo gyvenimo naujienas. Skaitote: pasirenkate sekti, kokią nors madingą politinių pažiūrų svetainę arba asmenį. Žiūrite televiziją, nes norite pailsėti: pradedate sekti televizijos „Facebook“ profilį, kad nepraleistumėt įdomaus serialo ar šou.

Apibendrinant, visais atvejais pradedate sekti jų puslapius „Facebook‘e“, bendrauti socialinėje erdvėje šiuose puslapiuose, dalinatės jų žinutėmis savo sienoje. Skaitot jų straipsnius ir žiūrit jų vaizdo įrašus. Taigi, jūs - vartojate jų turinį“, - tikino „All Media Lithuania“ generalinė direktorė.

Jos teigimu, sekdami tik savo mėgstamus atlikėjus ir kūrėjus bei jų turinį, žmonės nežino ir nepamato kitų sričių naujienų.

Taigi, tai sukūrė vartotojams jaukaus gyvenimo įspūdį burbulo viduje. „Socialiniai tinklai apsupa mus žmonėmis, kuriuos mes norime matyti ir su kuriais mūsų nuomonės sutampa. Minčių lyderiai sako tai, ką norime girdėti, esame apsupti prekės ženklų, kurie mums patinka, gauname naujienas, kurios mums įdomios ir reikalingos“, - sakė L. Blaževičiūtė.

Pomėgiai pasufleravo reklamą

Konferencijos dalyviams ji priminė, kad „Facebook“ labai pasikeitė nuo 2006 metų. „Tie kas jau tuo metu turėjo profilį žino, kad buvo laimingi laikai, kai žmonės galėjo paskelbti tai, ką norėjo, kada norėjo ir pamatydavome visas šias žinutes. Tada tarp šuniukų ir vaikų nuotraukų ėmė atsirasti vis daugiau prekinių ženklų.

Darosi vis sunkiau viską pastebėti ir sekti. 2009 m. „Facebook“ pradeda rūšiuoti visus įrašus. Atnaujino savo naujienų kanalą, kad atspindėtų populiariausius pranešimus. Pradėjo įdieginėti papildomus koregavimus, kad pateiktų mums tai, kuo mes norime domėtis“, - kalbėjo „All Media Lithuania“ generalinė direktorė.

Palengva, socialiniai tinklai ėmė spręsti ir atrinkti vartotojams tokią informaciją, kuri neva jiems turi labiausiai patikti. Taip pradėtas stabdyti natūralus srauto kūrimasis. Jos manymu, tai didelė grėsmė verslui ir visuomenei. Anaiptol, socialiniai tinklai irgi verslas.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Ališauskaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas