Dvidešimtmečio iššūkis – apsirūpinimas maistu

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Paulius Stonis / Ekonomika.lt

2010-11-09 11:57

Kylančios maisto kainos šiandien nerimą kelią daugeliui Lietuvos žmonių. Ekonomikos ekspertų teigimu, maisto prekių brangimas smarkiai įtakos daugelio šalių ekonomikas. Akcentuojama, kad šis brangimas labiau paveiks tas šalis, kurios eksportuoja mažiau maisto produktų. Lietuvos ir pasaulio ekonomistai vis dažniau sutaria, kad mažesnes maisto kainas ilgainiui apskritai teks užmiršti. Mat paskui augantį planetos žmonių skaičių ir didėjančią maisto paklausą žemės ūkio ir maisto pramonės našumas nebespėja. Todėl teiginys, kad per 10-20 metų maisto produktai taps strategine preke skamba įtikinamai. Kyla klausimas , ar Lietuva yra tam pasiruošusi?

Brangimas - lazda su dviem galais

Lietuvoje maisto brangimo įtaka ekonomikai vertinama dvejopai. Teigiama, kad Lietuvos rinka yra priklausoma nuo pasaulinės rinkos, pokyčiai pastarojoje įtakoja ir vidaus rinkos pokyčius. Tad Lietuvoje pagaminama produkcija eksportuojama į užsienį ir ten parduodama brangiau, kas teigiamai atsiliepia Lietuvos importo-eksporto balansui. Tačiau iš kitos pusės – dėl vidaus rinkoje pakilusių žaliavinių produktų supirkimo kainų, o tuo pačiu ir gamybos kaštų, nukenčia Lietuvos vartotojai. Sunkmečiu jų pajamos nedidėja, tad mažėja ir vartojimas.

„DnB NORD“ grupės vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio teigimu, Lietuvoje maisto branginą labiausiai įtakojo kainų pokyčiai pasaulinėje rinkoje.

„Šią vasarą tiek Europa, tiek Rusija išgyveno karščius, kurie lėmė mažesnį grūdų derlių, tad ir žaliavos brangimą. Dėl to brango ne tik duona, bet ir kiti maisto produktai. Kaimyninėse šalyje kylančios kainos sudomino maisto produktų eksportuotojus, nes užsienio rinkose juos galima parduoti brangiau. Vidaus rinkoje tai pasireiškė žaliavinių produktų paklausos, o tuo pačiu ir kainos augimu.

Pavyzdžiui, pieno brangimas. Jei jo pasaulyje supirkinėjama daugiau, tai ir kaina dėl didesnės paklausos yra geresnė. Parduoti ten labiau apsimoka. Taip vidaus rinkoje kyla žaliavimo pieno kaina bei pieno produktų gamybos kaštai. Su grūdų brangimu tas pats – matome, kad jų kaina vidaus rinkoje artėja prie eksporto kainos dydžio. Juk patys augintojai sprendžia, kur geriau – vidaus ar užsienio rinkoje - parduoti savo užaugintą produkciją“, - tvirtina analitikas.

Jo teigimu, pagrindinė, tačiau ne vienintelė, maisto kainų kilimo priežastis yra pasaulio rinkos pokyčiai. Ilgoje perspektyvoje jie yra naudingi Lietuvos augintojams ir gamintojams. Tačiau ilgainiui iš to gali išlošti ir vartotojas, mat išaugus kai kurių maisto produktų kainoms, sumažės jų paklausa, dėl to jos vėl atpigs.

Mažas kainas teks pamiršti

Vertindami globalios ekonomikos tendencijas, įvairūs ekonomikos ekspertai yra linkę pabrėžti, kad apie mažas maisto produktų kainas ilgainiui teks visai pamiršti. Didėjantis planetos žmonių skaičius, sparčiai augančios didžiųjų šalių – Indijos ir Kinijos ekonomikos bei mažėjantis skurdas jose sudaro visas prielaidas teigti, kad maisto produktų paklausa ir vartojimas tikrai nemažės, bet augs.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Stonis

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas