Dviejų energetikos milžinų keliai kryžiuojasi Žemaitijoje (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Rūta Šiaudvytytė / Tauragės kurjeris

2013-07-21 17:20

Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai jos iniciatyva pradėta diskusija apie skalūnų dujų gavybą parodė, kad tai yra ne vien mūsų šaliai, bet ir visai Europos Sąjungai (ES) aktuali tema. Ji sulaukė daug dėmesio per liepos 15–17 dienomis Vilniuje vykusį Neformalų ES šalių aplinkos ministrų susitikimą, kuriame aptarti biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos klausimai.

Kas glūdi žemės gelmėse – nežinia

Kylanti Žemės atmosferos temperatūra ir to padariniais laikomos stichinės nelaimės vis dažniau priverčia aukščiausius valstybių pareigūnus diskutuoti apie taršos mažinimą. Tačiau noras tapti energetiškai nepriklausomomis ES valstybes kviečia apsvarstyti skalūnų dujų gavybos klausimą. Kol kas daugelis ES narių skalūnų dar tik žvalgosi, todėl patirties semtis galima tik iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kur skalūninių dujų gavyba buvo pradėta anksčiau. Tačiau ES valstybėse žmonės gyvena tankiau nei JAV, o dujų gavybai reikia didelės erdvės, todėl eksploatacijos projektų sėkmė nėra garantuota, net jei dujų būtų aptikta. Padėtį sunkina tai, kad kol kas dar nėra aišku, kokie yra ES valstybių skalūninių dujų rezervai.

Skirtingos energetikos strategijos

ES narių aplinkos ministrų požiūris į skalūninių dujų gavybą skiriasi. Prancūzija renkasi atominę energetiką ir skalūnų žvalgytis neketina, o Danijoje įrengti keli moksliniai gręžiniai. Žvalgybai neprieštarauja ir Lenkija, tačiau šalyje didelių skalūnų išteklių dar neaptikta.

Neformaliame ES šalių aplinkos ministrų susitikime paaiškėjo, kad išsiskiria ir narių nuomonės dėl bendrų visoms ES narėms taisyklių dėl skalūninių dujų išgavimo. Vienos pasisako už bendrų taisyklių sukūrimą, kitos jas laiko nereikalingomis ir siūlo kiekvienai šaliai šį klausimą spręsti atskirai.

– Pirmininkaudama Lietuva atsižvelgia į visų valstybių nuomones, tačiau palaiko poziciją, jog paskutinis žodis priklauso savo išteklius eksploatuoti ketinančiai valstybei, – teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kaip skalūnų gavybą reikėtų reglamentuoti, Europos Komisija turėtų nuspręsti iki Lietuvos vadovavimo ES Tarybai pabaigos, tai yra iki 2014 metų.

Derinami valstybės, verslo ir gyventojų interesai

Visų susitikime dalyvavusių šalių atstovai sutarė dėl vieno: svarbiausia užtikrinti ekologinį saugumą. Pasak ES aplinkos komisaro Janezo Potočniko, dabar vyksta skalūninių dujų gavybos rizikos vertinimas ir daugiausia dėmesio skiriama gyventojams svarbiausiai temai – maksimaliai aplinkos apsaugai nuo taršos. Dėl technologijos saugumo užtikrintas nėra ir pats ES aplinkos komisaras, o Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas hidraulinį uolienų ardymą laiko labai pavojingu, mat net pusė gręžiant naudojamų chemikalų lieka žemės gelmėse.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Šiaudvytytė

Tauragės kurjeris

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas