E. Dyson: „permatomų“ vartotojų era (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Esther Dyson / Project-syndicate.org

2011-03-27 10:05

 

Yra vienas senas geras anekdotas apie reklamos verslą: pusė jos iššvaistoma ant klientų, kurie niekada nepirktų prekės, bet niekas nežino, kuri tai pusė. Žmonės vengia anekdotų apie sveikatos apsaugą, bet iš tiesų galima tą patį pasakyti ir apie vaistus.

Iš tiesų, tiek reklamoje, tiek farmacijoje niekas nežino, kokie yra skaičiai, nes niekas negali nustatyti „veiksmingumo“ kitaip, nei lygindami nupirktų prekių kiekį arba pasveikusiųjų skaičių. Kyla klausimas, reklama ar vaistai sukelia vienas ar kitas pasekmes?

Šiais laikais tai tampa vis lengviau atskirti. Abiem atvejais informacijos kiekis apie „taikinius“ (potencialius pirkėjus ir sergančius žmonės, kurie galėtų pasveikti) ir rezultatus (kas ką nupirko ir kieno sveikata pagerėjo) nuolat auga. Vis dėl to, informacijos specialistai mato šiokį tokį skirtumą tarp reklamos ir vaistų.

Reklamos sektoriuje pokyčiai įvyksta ankščiau ir greičiau, mat internetas ir mobilieji telefonai sudaro galimybes sužinoti daugiau apie žmones, jų elgesį ir stebėti, kokią reklamą jie pastebi ir kokius produktus perka.

Sveikatos sektoriuje privatumo klausimai yra svarbesni, tad užima nemažai laiko surinkti informaciją apie „klientą“, bet su laiku vis daugiau duomenų tampa prieinamais viešai - tiek informacija apie pacientus, tiek sveikatos ir elgesio tyrimai.

Kadangi sveikatos institucijos tampa vis labiau automatizuotos ir jų informacija yra viešinama internete, o kai kurie žmonės ėmė patys analizuoti savo sveikatą ir elgesį, susijusį su sveikata, sveikatos tyrėjai turi galimybę mokytis ir pasinaudoti analitiniais tyrimais kuriant reklamą visame pasaulyje.

Žvelgiant iš informacijos analitiko pusės, reklamos ir vaistų rinkos problema panaši: veikla pradedama su potencialių taikinių rinkiniu, pirkėjais arba vaistų vartotojais. Kuris iš jų rinksis reklamą ar vaistus? Abiem atvejais jūs atmetate daug žmonių: pradžioje, kad atskirtumėte, kas yra geras taikinys, o paskui jau ieškote žmonių, kurie atitinka jūsų kriterijus būti potencialiais pirkėjais.

Žinoma, yra šiokių tokių skirtumų. Žmonės, kurie serga, nori veiksmingų vaistų, tuo tarpu žmonės, kurie žiūri reklamą, mano, kad jie yra nepriklausomi ir patys gali pasirinkti. Reklamoje jūs galite iššvaistyti dideles sumas pinigų žmonėms, kurie į ją nereaguos, kai farmacijoje jūsų klientai gali išleisti daug pinigų arba patirti žalą nuo neefektyvių vaistų ar šalutinio poveikio.

Kalbant apie reklamą, jums reikia taikinių rinkos, pavyzdžiui moterų, kurios gali nusipirkti jūsų parduodamą dezodorantą arba keliautojų, kurie gali skraidyti jūsų avialinijomis. Dažniausiai šias moteris jūs pasieksite per žurnalus arba tinklalapius, kuriuos jos skaito, o keliautojų dėmesį patrauksite kelionių vadovuose. Vaistų pardavimui jums reikia sergančių žmonių arba sąlygų, kuriomis jūsų vaistas potencialų taikinį nuo ko nors apsaugos. Šie žmonės patys pas jus ateina, nukreipti reklamos arba gydytojų.

Straipsnio puslapiai:

- Esther Dyson

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas