E. Grižibauskienė: ekonomikos horoskopų apsėsti (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Eugenija Grižibauskienė / Ekonomika.lt

2010-12-28 11:00

Jau kurį laiką, o ypač metų sandūroje, pasaulis kraustosi iš proto dėl prognozių.

Prognozuojama apie viską: kainas, bendrojo vidaus produkto augimą, naujausių technologijų ateitį, investavimo kryptis. Tai – savotiški verslo ir mokslo horoskopai, kurie, kaip ir gyvenimiškieji, kartais išsipildo, o kartais – ne.

Viskas priklauso nuo „aiškiaregių“ kvalifikacijos. Pasaulis turi savo Nourielį Roubini, Lietuva – Gitaną Nausėdą. Kai pataikoma į dešimtuką, pranašas gauna tam tikrą titulą. Štai N. Roubini vieną dieną ėmė ir garsiai įvardijo, kad artėja finansų krizė. Ją įžvelgė ir kiti, bet nedrįso būti blogi pranašai. Užtat nobelistas N. Roubini visiems laikams buvo paskelbtas Krizės pranašu. Dabar viskas, kas sklinda iš jo lūpų, priimama už gryną pinigą.

Investavimo bumo metu daugelis visažiniu laikė George’ą Sorosą. Paaiškėjus, kad daugelis jo paskleistų žinių buvo ne kas kita, kaip noras sukelti tam tikrus judesius akcijų biržoje ir iš to sėkmingai uždirbti, jis buvo stumteltas į šalį. Ne taip seniai už pasiekimus ir patarimus buvo garbinamas ir garsiosios finansų piramidės autorius Bernardas Madoffas.

Lietuviškieji pranašai ne mažiau drąsūs, kai kalba apie ateitį, tik ne vienas vėliau drįsta pripažinti, kad suklydo. Tiesa, kartais subtiliai prasitaria, kad jų prognozės neišsipildė, nes neįvertino to ar kito fakto.

Kažkada vienas garsiausių Lietuvos analitikų prieš tūkstančius klausytojų, susirinkusių pasiklausyti jo pranašysčių, paskelbė pesimistinę prognozę, kad nafta gali brangti iki 66 dolerių. Tuo metu juodojo aukso barelis kainavo 50 dolerių. Tačiau netrukus naftos kaina koptelėjo iki neįtikėtinai aukštos 150 dolerių ribos.

Taigi, ekonomikų pranašystės, kaip ir būrėjų ar astrologų prognozės, pasižymi viena esmine savybe – jos gali išsipildyti 50 proc. Tokia pati tikimybė, kad jos neišsipildys.

„Ekonomika.lt“ šiandien skelbia analitikų specialiai mūsų leidiniui parengtas optimistines ir pesimistines prognozes. Reikėtų pridurti, kad nei vienas nesiryžo prognozuoti, koks likimas laukia Lietuvos biudžeto maitintojos – Mažeikių įmonės. Arba kas laukia naujosios atominės elektrinės projekto. Pirmuoju atveju, manome, kad kitąmet vienas svarbiausių metų įvykių bus „Mažeikių naftos“ akcininkų pasikeitimas. Galima remtis verslo tėvo Bronislovo Lubio aiškia užuomina, kad jau po Velykų jis rimtai imsis šio klausimo. Pardavėjai yra, pirkėjų irgi atsiranda, nes tokių potencialių partnerių su pinigais B. Lubys teigė sulaukęs ne vieno.

O štai dėl atominės galima pasakyti, kad be įvairių pažadų ir pagyrų bent jau kitąmet nieko naujo tikėtis neverta. Valdžios vyrai migruos po pasaulį neva ieškodami galimų potencialių investuotojų, girsis rezultatais. Taip priartės ir dar vieni Seimo rinkimai, ir tada vėl viskas iš naujo, tik iš kito galo...

Straipsnio puslapiai:

- Eugenija Grižibauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas