E.Masiulis: dėl Vilniaus neturėtų sustoti derybos dėl „Rail Baltica“

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-01-20 16:23

 Derybos dėl Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ vėžės neturėtų stabdyti projekto, mano Seimo opozicijoje esančių liberalų vadovas ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pasak jo, Vilniaus klausimas iškilo neseniai, ir reikėtų stengtis jį spręsti lygiagrečiai - statant vėžę nuo Kauno link Latvijos.

„Man atrodo tos emocijos nereikalingos. Jeigu 5 ministrų politinėje deklaracijoje Vilnius įrašytas, tai, sakyčiau, reikėtų pradėti statyti „Rail Baltica“ taip, kaip ji yra numatyta „Aecom“ studijoje ir kadangi tai užtruks ne vienerius ir ne dvejus metus, (...) per tą laiką būtų galima rasti sprendimą, kaip papildomai integruoti Vilnių“, - BNS pirmadienį sakė E.Masiulis.

Anot jo, Lietuva kol kas gali neturėti transeuropinės vėžės į Vilnių, nes susisiekimas tarp sostinės ir Kauno šiuo metu yra pakankamai geras.

„Lietuvos geležinkeliai“ pakankamai daug investavo ir dar investuos, modernizuojant plačiąją (rusišką - BNS) vėžę tarp Kauno ir Vilniaus, kur siekiama pasiekti 160 kilometrų greitį. Tai jeigu nebus kurį laiką siaurosios (europinės - BNS) vėžės tarp Kauno ir Vilniaus, Vilniuje įsėdęs žmogus per 40 minučių plačiąja vėže patektų į Kauno stotį ir persėstų į greitąjį „Rail Baltica“ traukinį“, - teigė E.Masiulis.

Liberalų vadovas sakė, kad Vilniaus klausimas anksčiau nebuvo keliamas ir tai yra sąlyginai nauja idėja.

„Iš tikrųjų nebuvo svarstyta, ir kai pradėjau dirbti susisiekimo ministru - prieš tai dirbo dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius - mes visą medžiagą paveldėjome iš jo ir apie Vilniaus sujungimą nebuvo jokios kalbos. Ir po to buvo užsakyta anglų „Aecom“ studija, kuri numatė maršruto linijas. (...) Tai yra visiškai šviežias siūlymas ir, matyt, tai sukėlė pakankamai didelį rezonansą kitų Baltijos valstybių atžvilgiu“, - aiškino liberalas.

Jo nuomone, racionaliausia būtų pagal „Aecom“ studiją greitąją - 240 kilometrų per valandą - vėžę tiesti nuo Kauno per Panevėžį į Latviją, o nuo Kauno iki Lenkijos sienos palikti šiuo metu statomą "lėtesnę" atkarpą. Kitu atveju, jei būtų nuspręsta tiesti dar vieną - tiesesnę ir greitesnę atkarpą tarp Kauno ir Lenkijos, Europos Komisija galėtų neskirti lėšų projektui.

„Šiuo atveju man truputį keistai atrodo, kad nuo Lietuvos-Lenkijos sienos siūloma paraleliai tiesti dar vieną vėžę - Briuselyje tikrai kiltų klausimų, kas čia darosi, kad dvi vėžės viena šalia kitos eina. Manau, kad optimaliausias sprendimas būtų palikti dabar tą vėžę, kuri yra tiesiama su lėtesniu greičiu, ir toliau nuo Kauno pagal „Aecom“ studiją - tiesti per Panevėžį į Latviją, o paraleliai ieškoti sprendimų, kaip ateityje sujungti Kauną su Vilniumi, tai čia racionaliausias variantas, nes visi kiti gali įvelti į neužbaigiamą posėdžių skaičių“, - aiškino E.Masiulis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas