E. Ušparas: planais statyti AE mes pažengę toliau nei kaimynai

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Elta

2011-07-04 10:04

Lietuva planais statyti atominę elektrinę (AE) yra pažengusi toliau nei kaimyninės šalys - Baltarusija ir Rusija, įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušparas.

"Pinigų jie (baltarusiai. - ELTA) neturi, yra ekonominė krizė, yra tam tikras politinis susitarimas su Rusija, kad rusai jiems viską duos, taip pat ir pinigus, ir technologiją, pastatys AE iki rakto pasukimo, išmokys jų žmones dirbti, ir jie gyvens lyg prie komunizmo. Šiandien jie nei yra pasirašę susitarimą, nei yra matę tos AE projektą, jie neturi saugos pagrindimo", - Eltai sakė E. Ušparas, sekmadienį dalyvavęs Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume.

Energetikos instituto vadovas savo pranešime "anekdotine situacija" vadino baltarusių pažadus įsileisti tarptautinius stebėtojus ir atlikti vadinamąjį streso testą jėgainei, kurios dar nė projekto neturi.

"Po Fukušimos avarijos apie streso testus kalbama visame pasaulyje. Atsakymas atlikti tą streso testą geriausiu atveju būtų laikomas nemandagumo gestu. Tai žmonės, net nesuprasdami, apie ką kalbama, sako: "mes viską vykdysime, ką tarptautinės organizacijos, Europos Sąjunga, Pasaulinė energetikos reguliuotojų asociacija numatė. Baltarusiai šiek tiek ir įkliuvo, jie lyg ir negali atsisakyti, bet jie neturi nei elektrinės, nei jos projekto. Jie pažadėjo, kad vykdys tą streso testą, bet kam? Jiems šito kol kas nereikia, nes jie nieko neturi", - sakė E. Ušparas.

Neseniai iš Baltarusijos grįžęs Lietuvos energetikos instituto direktorius teigė, kad Baltarusijoje jau yra prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakymu įsteigtas energetikos reguliavimo organas ir šioks toks įstatyminis pagrindas. Lietuviai kartu su vokiečiais, prancūzais, suomiais ir Europos Komisija vykdo projektą , kuriuo siekiama perteikti vakarietiškos saugos metodologiją Baltarusijos reguliuotojui.

"Mūsų viena užduočių yra peržiūrėti įstatyminę bazę, padėti sukurti vakarietiškus saugos įstatymus, kuriuos jie priimtų, nes jei paliksime juos bendradarbiauti vien su rusais, rusai jiems viską primes, ir mes bijosime to baltarusiško nesaugumo. Šiuo atveju mes juos mokome, kaip reikia įvertinti jiems tiekiamą produktą atsižvelgiant į saugos tašką", - paaiškino E. Ušparas.

Kaliningrado planus pasistatyti AE, lenkiame 2-3 metais, įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto vadovas.

"Kai yra vykdomi branduoliniai projektai, kiekvienu atveju yra atliekami tam tikri žingsniai ir negalima atsidurti 10 kilometre nepraėjus pirmo, trečio ir taip toliau. Pagal tarptautinius standartus, pirmasis reikalavimas - poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Antrasis žingsnis turėtų būti visų kaimynų, gyvenančių prie Baltijos jūros, supažindinimas su ja, nes elektrinė būtų statoma ant Nemuno kranto, o Nemunas patenka į Baltijos jūrą. Mes iki šiol jos negavome", - sakė E. Ušparas.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas