ECB klaidos nebelaukiamos


Asmeninio archyvo nuotr.

Kęstutis Celiešius / Ekonomika.lt

2012-04-04 16:01

Paskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Šiuo metu ECB stebi, kokios įtakos euro zonos plėtrai turės banko įvykdyti 3 metų termino lengvatinių paskolų aukcionai. Tikėtina, jog euro zona išlips iš recesijos jau greitai, o ECB dar iki 2014 m. pradžios nesiryš didinti bazinės palūkanų normos.

Įtampa atslūgo

Labiausiai tikėtinas scenarijus – ECB nekeis bazinės palūkanų normos iki 2014 m. pradžios. Pirmiausia dėl to, jog rinkos dalyvių lūkesčiai šviesėjo jau nuo 2011 m. gruodžio, ir ne vien dėl ECB likvidumo skatinimo veiksmų (LTRO).

Euro zonos makroekonominiai rodikliai jau ieško dugno atsispyrimui, o JAV duomenys rodo atsigavimo ženklus. Sankcijos Iranui brangina naftą, tad kovo mėnesį euro zonos infliacija siekė 2,6 proc. ir vis dar pranoko ECB siekiamą palaikyti 2 proc. lygį šiemet. Vargu, ar ECB bandys kovoti prieš augančias naftos kainas keliant bazinę palūkanų normą.

ECB į rinkas įliejo pigių pinigų, makroekonominiai rodikliai smarkiai nebeblogėja, o infliacijos augimo tempai nėra agresyvūs. Netrūksta analitikų, kurie tikisi, kad šiemet euro zonos metinis BVP bus neigiamas, tačiau „Danske Markets“ prognozuoja, jog per 2012 m. euro zonos ūkis pasistiebs 0,3 proc.

Teigiamas investuotojų nuotaikas atspindi ir per pirmąjį šių metų ketvirtį dviženkliais skaičiais pakilę pagrindiniai akcijų indeksai. Be to, rinkoje įvairių terminų tarpbankinės paskolų palūkanų normos eurais (EURIBOR) jau yra nuriedėjusios į istorines žemumas.

Klaidų nekartos

ECB praeityje jau du kartus kėlė bazinę palūkanų normą, tačiau tai nepadėjo pasiekti norimų tikslų – suvaldyti infliacijos, pernelyg neapribojant ekonomikos plėtros. Rinkos dalyviai tikisi, jog centrinis bankas tokios klaidos nebepakartos.

Vertinant dabartinę padėtį – aukštą nedarbo lygį, menkai tikėtina, jog kylančios naftos kainos didintų darbo užmokestį. Priešingai, brangstanti nafta turėtų nuslopinti vartotojų perkamąją galią bei paklausą.

Atsižvelgiant į pakankamai realią galimybę, jog energetinių žaliavų kainos pasieks dar didesnes aukštumas, ateityje euro zonai labiau reikės bazinių palūkanų normų mažinimo nei didinimo.

Kęstutis Celiešius yra „Danske“ banko Finansų rinkų departamento vadovas

- Kęstutis Celiešius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas