ECB laukia naujienų iš Ispanijos

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Kęstutis Celiešius / Ekonomika.lt

2012-10-05 12:03

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai. Pasitvirtino prognozė kad ir ECB, ir rinkos susitelkusios lauks, kada pagalbos šalies ekonomikai paprašys Ispanija.

Rinkos dalyviai iš šio susirinkimo labiausiai laukė nuomonės, naujienų apie per praėjusį susirinkimą patvirtintą obligacijų supirkimo programą. Skirtingai negu JAV, kuri kitą dieną po susirinkimo jau buvo pradėjusi obligacijų supirkinėjimą, ECB po mėnesio tik patvirtino, kad jie jau yra pasiruošę supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. Mario Draghi pareiškė, kad programa šiuo metu nebus skirta Portugalijai, nes ji dar pilnai nevykdo įprastų skolinimosi veiksmų laisvoje rinkoje. Tas pats turėtų galioti ir Airijai, kuriai šiuo metu nebėra taip aktualu, mat šalies valstybinių obligacijų pajamingumai šiuo metu mažesni negu pietinių euro zonos šalių. O iš Ispanijos reikalaujama, kad šalis atitiktų programos sąlygas ir laukiama, kada ji oficialiai paprašys supirkinėti šios valstybės obligacijas.

Kaip „Danske“ banko analitikai ir prognozavo, šiame susitikime nebuvo plano mažinti bazinę palūkanų normą ar patvirtinti kitas naujas monetarines skatinimo priemones. ECB valdybos nariai net nesvarstė galimų teigiamų ar neigiamų palūkanų mažinimo padarinių, o ir spaudos konferencijos metu nebuvo užsiminta apie tokių veiksmų galimybę artimiausiu metu.

Bazinė palūkanų norma šiuo metu jau ir taip arti nulio, papildomi mažinimai nėra begaliniai. Nepaisant to, tikimybė išlieka didesnė, kad ECB gali būti priversta sumažinti negu pakelti bazinę palūkanų normą. Pakartotinas normos mažinimas leistų sumažinti tarpbankinės rinkos susiskaldymą ir paskatintų skolinimą silpnesniems bankams.

Be bazinės palūkanų normos mažinimo liko kelios nestandartinės monetarinės skatinimo priemonės, iš kurių ateityje ECB gali rinktis. Apie jas greičiausiai bus kalbama vėlesniuose susirinkimuose ir galimų pasiūlymų bei naujų sprendimų greičiausiai galima sulaukti lapkričio ar gruodžio mėnesiais vyksiančiuose susitikimuose.

Komercinių bankų privalomosios kapitalo atsargos 2012 m. pradžioje jau buvo sumažintos perpus, nuo 2 proc. iki 1 proc. Laikinas reikalavimo visiškas atsisakymas galimai išlaisvintų apie 100 mlrd. eurų ir paskatintų ekonomikos augimą. „Danske“ banko ekonomistai mano, kad šios priemonės gali būti panaudotos, jei per artimiausius mėnesius makroekonominiai rezultatai ir toliau rodys rinkos nepasitikėjimą esama ekonomine padėtimi.

Straipsnio puslapiai:

- Kęstutis Celiešius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas