ECB pinigų politika – per konservatyvi ar per palaida?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-07-22 12:03

 Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau. Ar tikrai?

ECB valdybos narys dar kartą pakartojo, jog Europos valstybių prioritetas turi išlikti biudžeto deficito ir skolų mažinimas, bei struktūrinių reformų įgyvendinimas. Iš tiesų, galima diskutuoti tik dėl to, kokiu greičiu turi vykti biudžeto išlaidų mažinimas – kai kurių pietinių Europos valstybių pavyzdys parodė, kad per staigi fiskalinė konsolidacija gali vesti prie dar didesnio poreikio mažinti biudžeto išlaidas. Struktūrinės reformos – nuo atsakingesnio bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reguliavimo, iki didesnės konkurencijos prekių ir paslaugų rinkose, bei didesnio darbo rinkos lankstumo – yra prioritetas. Tačiau šių reformų teigiamas poveikis juntamas ne iš karto, o pats ECB jų tempui ir mastui, deja, negali turėti jokios įtakos.

ECB turi daug svarbių instrumentų, galinčių iš esmės keisti euro zonos ekonomines perspektyvas. Vis tik sunku sutikti, kad šiuo metu ECB vykdoma monetarinė politika yra labai ekspansyvi – skatinanti ekonominį augimą. Taip gali atrodyti tik jei ją lyginsime su laikotarpiu iki 2008 metų, tačiau tikrai ne, jei palyginsime su kitų didžiųjų centrinių bankų dabar vykdoma monetarine politika.

Dauguma centrinių bankų pastaraisiais metais taikė „netradicines“ monetarinės politikos priemones – pirko įvairiausius vertybinius popierius arba teikė likvidumo paskolas komerciniams bankams – populiariai vadinamas „pinigų spausdinimu". JAV federalinių rezervų sistema ir Anglijos centrinis bankas nuo 2008 metų taikydami netradicines šias priemones savo balansus padidino beveik keturis kartus. Palyginimui, ECB iki 2012 metų vidurio savo balansą išplėtė tik maždaug dvigubai. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad nuo šių metų ECB balansas jau susitraukė beveik ketvirtadaliu, nuo 3,1 iki 2,4 trilijono eurų. Kitaip sakant, priešingai daugumai kitų centrinių bankų, ECB mažina pinigų pasiūlą.

Žinoma, nemažai ekonomistų tokį pinigų politikos konservatyvumą ir dėmesį kainų stabilumui pagirtų. Tačiau ar toks „pinigų spausdinimas“ sukuria didesnės infliacijos riziką? Japonijos, JAV ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad nebūtinai. Centrinio banko į apyvartą išleidžiami pinigai sudaro tik labai mažą bendros pinigų pasiūlos dalį – Europoje tik apie šeštadalį. Todėl net labai sparti centrinio banko balanso plėtra, gali turėti labai ribotą poveikį bendrai pinigų pasiūlai, kuomet gyventojai ir įmonės mažina savo finansinius įsipareigojimus. Tokiais laikotarpiais ekspansyvi pinigų politika tiesiog amortizuoja kitų rinkos dalyvių konservatyvumą.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas