ECB pinigų politika – per konservatyvi ar per palaida?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-07-22 12:03

 Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau. Ar tikrai?

ECB valdybos narys dar kartą pakartojo, jog Europos valstybių prioritetas turi išlikti biudžeto deficito ir skolų mažinimas, bei struktūrinių reformų įgyvendinimas. Iš tiesų, galima diskutuoti tik dėl to, kokiu greičiu turi vykti biudžeto išlaidų mažinimas – kai kurių pietinių Europos valstybių pavyzdys parodė, kad per staigi fiskalinė konsolidacija gali vesti prie dar didesnio poreikio mažinti biudžeto išlaidas. Struktūrinės reformos – nuo atsakingesnio bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reguliavimo, iki didesnės konkurencijos prekių ir paslaugų rinkose, bei didesnio darbo rinkos lankstumo – yra prioritetas. Tačiau šių reformų teigiamas poveikis juntamas ne iš karto, o pats ECB jų tempui ir mastui, deja, negali turėti jokios įtakos.

ECB turi daug svarbių instrumentų, galinčių iš esmės keisti euro zonos ekonomines perspektyvas. Vis tik sunku sutikti, kad šiuo metu ECB vykdoma monetarinė politika yra labai ekspansyvi – skatinanti ekonominį augimą. Taip gali atrodyti tik jei ją lyginsime su laikotarpiu iki 2008 metų, tačiau tikrai ne, jei palyginsime su kitų didžiųjų centrinių bankų dabar vykdoma monetarine politika.

Dauguma centrinių bankų pastaraisiais metais taikė „netradicines“ monetarinės politikos priemones – pirko įvairiausius vertybinius popierius arba teikė likvidumo paskolas komerciniams bankams – populiariai vadinamas „pinigų spausdinimu". JAV federalinių rezervų sistema ir Anglijos centrinis bankas nuo 2008 metų taikydami netradicines šias priemones savo balansus padidino beveik keturis kartus. Palyginimui, ECB iki 2012 metų vidurio savo balansą išplėtė tik maždaug dvigubai. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad nuo šių metų ECB balansas jau susitraukė beveik ketvirtadaliu, nuo 3,1 iki 2,4 trilijono eurų. Kitaip sakant, priešingai daugumai kitų centrinių bankų, ECB mažina pinigų pasiūlą.

Žinoma, nemažai ekonomistų tokį pinigų politikos konservatyvumą ir dėmesį kainų stabilumui pagirtų. Tačiau ar toks „pinigų spausdinimas“ sukuria didesnės infliacijos riziką? Japonijos, JAV ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad nebūtinai. Centrinio banko į apyvartą išleidžiami pinigai sudaro tik labai mažą bendros pinigų pasiūlos dalį – Europoje tik apie šeštadalį. Todėl net labai sparti centrinio banko balanso plėtra, gali turėti labai ribotą poveikį bendrai pinigų pasiūlai, kuomet gyventojai ir įmonės mažina savo finansinius įsipareigojimus. Tokiais laikotarpiais ekspansyvi pinigų politika tiesiog amortizuoja kitų rinkos dalyvių konservatyvumą.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas