Edgaras Mickus. Kuo didesnė panika, tuo mažesnė rizika?

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Privačiosios bankininkystės finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus

2016-11-25 17:55

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs „Brexit“ bei ne visiems laukti JAV prezidento rinkimų rezultatai. Pastarieji įvykiai lėmė didelius akcijų rinkų svyravimus bei neretai skatino investuotojus staigiai pasitraukti iš akcijų rinkų. Tai lyg užburtas ratas, kuomet akcijų vertės kritimas sėja visuotinę paniką, o jų brangimas per didelį optimizmą. Abu kraštutinumai ‒ ir pervertinta panika, ir nepagrįstas optimizmas ‒ suformuoja didelius bendrovių akcijų kainų nukrypimus nuo tikrosios jų vertės.

Ką daryti investuotojui, kuris nori išvengti to nemalonaus jausmo, kai jo portfelyje esančių investicijų vertės krenta? Kokių veiksmų reikėtų imtis, kuomet portfelyje yra akcijų su dideliu vertės prieaugiu? Tokie klausimai kamuoja kone kiekvieną investuotoją, nuo pradedančiojo iki patyrusio, ir tikriausiai nėra vienos formulės, kuri suteiktų vieną teisingą atsakymą į šiuos klausimus. Tačiau yra 80 metų praktikuojama ir jau klasika tapusi vertės investavimo strategija, kuria vadovaudamasis investuotojas gauna atskaitos tašką, į kurį atsižvelgdamas gali priimti sprendimus.

1934 m. du Kolumbijos Universiteto (JAV) profesoriai ir investuotojai B. Grahamas ir D. Dodd išleido knygą „Vertybinių popierių analizė“, kuri tapo pirmuoju leidiniu apie vertės investavimą ir vertybinių popierių analizę. Praėjus 15 metų B. Grahamas išleido dar vieną knygą „Protingas investuotojas“, kurią, ko gero, žymiausias pasaulyje vertės investuotojas Vorenas Bafetas (Warren Buffett) yra įvardijęs, kaip geriausią knygą apie investavimą. Pagrindinė šių autorių mintis – kiekviena bendrovė turi savo tikrąją vertę, kurią galima apskaičiuoti, o akcijas reikia pirkti, kuomet jų rinkos vertė yra žymiai mažesnė nei apskaičiuota tikroji bendrovės vertė. Kitais žodžiais tariant, reikia pirkti už pigiau nei yra verta ir parduoti, kuomet bendrovė yra pervertinta.

Tačiau realybėje ne viskas yra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmas klausimas, kuris iškyla pradedant domėtis apie vertės investavimo strategiją, kaip apskaičiuoti tikrąją bendrovės vertę? Ar skirtingų pramonės šakų bendrovių vertės skaičiavimas yra skirtingas ir kokie kintamieji turi būti įtraukiami į skaičiavimus?

Vertės skaičiavimas

Bendrovės vertė iš esmės apibrėžia, kokį turtą bendrovė turi šiandien ir kokį pelną su turimu kapitalu ji ketina uždirbti ateityje. Be abejonės, vertinant bendrovę reikia daryti prielaidas apie bendrovės pelno augimo tempą, investicijas bei kapitalo kaštus, kuriuos bendrovė patirtų norėdama finansuoti naujas investicijas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas