„Eesti Energia“ investuoja į elektros gamybos plėtrą

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-07-12 09:26

Didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“ per artimiausius 4 metus investuos beveik 1,2 mlrd. eurų (4,14 mln. litų) į energijos gamybos apimčių didinimą bei plės žaliosios energetikos sritį. Bendrovė pradėjo dviejų vėjo jėgainių parkų ir net 4 aplinkai draugiškesnių elektrinių statybą. Naujosiose „Eesti Energia“ elektrinėse naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai padidins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.

Bendrovė numatė daugiau nei 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt) dydžio investicijas į dviejų vėjo jėgainių parkų statybas: vieną – netoli Narvos miesto, o kitą - greta Paldiski miestelio. Šiuose parkuose, kuriuos planuojama užbaigti 2012 metais, pagaminamos elektros energijos pakaks 55 tūkstančiams namų ūkių.

Narvos vėjo jėgainių parke dirbs viso 17 vėjo generatorių, kurių bendra galia sieks 39 MW. Per metus šiame parke bus pagaminama 90 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Paldiski vėjo jėgainių parkas bus kiek mažesnis – jame veiks 9 vėjo generatoriai, kurių bendra galia bus 22,5 MW, o per metus jie pagamins 67 GWh elektros. Vien šis parkas leis apsaugoti aplinką nuo 70 tūkst. tonų anglies dioksido, kuris būtų išskirtas gaminant elektrą įprastose jėgainėse.

Žaliąją energiją gamins ir Talino priemiestyje Iru statoma kogeneracinė elektrinė. 100 mln. eurų (345 mln. Lt) kainuosianti jėgainė šilumą ir elektrą gamins iš buitinių atliekų. Planuojama, kad nuo 2013 m. joje per metus bus sudeginama apie 220 tūkst. tonų šiukšlių.

„Šio tipo elektrinių naudingumo koeficientas yra labai aukštas – net 85 proc. energijos yra paverčiama šiluma ir elektra. Tuo tarpu antrinis atliekų panaudojimas, gaminant energiją, smarkiai sumažins jų poveikį aplinkai. Šiluma ir elektros energija bus gaminama iš vietinio kuro ir už stabilią kainą šiuolaikinėje ir efektyvioje jėgainėje. Be to, pastačius elektrinę, pirmiausia sumažės šiukšlių supirkimo kainos, o ateityje Talinui ir Mardu pasiūlysime stabilią ir mažai kainuojančią šilumos energiją“, – kalbėjo „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.

Didžiausia visų numatomų investicijų dalis – 1 mlrd. eurų (3,45 mln. Lt) – yra skirta Narvos elektrinės statybai, apie kurią bendrovė pranešė anksčiau. Šioje jėgainėje energija bus gaminama kūrenant skalūną ir biokurą, o pati elektrinė jau dabar yra vadinama didžiausia investicija į energetikos sektorių nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo. Narvos elektrinė ir 2012 m. pradėsianti veikti skystojo kuro gamykla sudarys šiuolaikinį energetikos kompleksą, apjungsiantį skalūnų sandėlius, kuro padavimo ir šlako šalinimo sistemas bei energijos perdavimo įrangą 330 kilovoltų (kV) įtampoje. Pirmasis 300 megavatų (MW) elektrinės blokas bus baigtas statyti 2015 m., o dėl antrojo statybos bus apsispręsta kitais metais.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas