Egiptietis Ašrafas laimę rado Lietuvoje: įkūrė verslą ir svajoja apie šeimą

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Egiptietis Ašrafas Lietuvoje: imigranto sėkmės istorija

2017-01-26 18:11

Ne paslaptis, jog liūdesys ar prasta nuotaika – pažįstamos emocijos ne vienam iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku. Tik štai, užsieniečiams, pasirodo, lietuviška depresija nė kiek nebaisi – prieš ketverius metus į Lietuvą iš Egipto atvykęs Ašrafas džiaugiasi priėmęs tokį sprendimą, sėkmingai plėtoja verslą ir padeda klientams bent trumpam pamiršti rūpesčius, pasineriant į profesionalaus masažo terapiją.

Iš saulėtojo Egipto – į tolimąją Lietuvą

„Kodėl Lietuva, kodėl būtent čia“ – tai klausimai, kuriuos Ašrafas girdi ne pirmą kartą. Jau penktus metus Lietuvoje gyvenantis egiptietis – vienas iš pavyzdžių, įrodančių jog didelis noras ir atkaklumas gali viską. Prieš atvykdamas čia, vyras gyveno Hurgadoje, Egipte. Turėjo puikų išsilavinimą, gerai apmokamą darbą, dar būdamas jaunas pelnė pripažinimą profesionalaus masažo srityje. Tačiau likimas ėmė ir iškrėtė pokštą – savo gimtajame krašte Ašrafas sutiko lietuvę.

„Visuomet dariau tai, ko troško širdis, vadovavausi savo vidine intuicija. Tąkart ji man sakė ilgai nedvejoti ir keliauti ieškoti naujų pradžių“, - apie savo sprendimą su mylima moterimi grįžti į Lietuvą pasakoja Ašrafas. Pasiryžęs palikti turimą darbą, šeimą bei artimuosius, vyras susikrovė lagaminus ir patraukė į šalį, apie kurią iki tol nebuvo nieko girdėjęs.

O čia pradžia tikrai nebuvo lengva. Teko išsiaiškinti užsieniečiams keliamus imigracijos reikalavimus, sutvarkyti gausybę popierių, pasirūpinti leidimu gyventi. Ne mažiau stebinantis pasirodė ir kultūrinis skirtumas – prie pietietiškų bendravimo ypatybių pripratęs Ašrafas Lietuvoje buvo pasitiktas gerokai šalčiau: „Pirmą kartą atvykęs į Lietuvą klausiau, ar kas nenumirė. Gal kokia įžymybė, ar šalies vadovas? Visi atrodė tokie liūdni! Tik po kiek laiko supratau, jog susimąstę veidai, uždarumas – šiaurietiškos kultūros ypatumai. Čia žmonės kitokie – teko atprasti sveikintis su nepažįstamaisiais ar šypsotis be priežasties, antraip sulaukdavau įtarių žvilgsnių. Kita vertus, geriau susipažinus pamatai, jog žmonės nuoširdūs ir svetingi, vertina draugystę, yra išsilavinę ir turi puikias manieras. Be to, dievinu lietuvišką maistą, o savaitgaliais kartais verdu cepelinus“.

Galbūt dėl savo spinduliuojamo entuziazmo, galbūt dėl turimų gabumų ar draugų pagalbos, tačiau Ašrafas šiandien laisvai kalba lietuviškai.

„Buvo laikas, kai sėdėdavau autobuse ir galėjau girdėti, ką apie mane šneka žmonės. Dėl mano tamsaus gymio dažnai būdavau palaikomas musulmonu, tačiau ir tai netiesa – esu ortodoksų tikėjimo. Dabar nebejaučiu jokio diskomforto, pats kartais pašmaikštauju, su draugais pasijuokiame iš įvairių epitetų”, - apie patirtis kalba Ašrafas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ištyrė vyrų ir moterų atlyginimo skirtumą: Lietuva priekyje

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas ...

Egiptietis Ašrafas laimę rado Lietuvoje: įkūrė verslą ir svajoja apie šeimą

Ne paslaptis, jog liūdesys ar prasta nuotaika – pažįstamos emocijos ne vienam iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku. Tik štai, užsieniečiams, pasirodo, lietuviška depresija nė kiek nebaisi – prieš ...

Kaip skiriasi darbo santykiai skirtingose pasaulio šalyse?

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse. O vis dėlto į kuriuos turinio ir ...

Dirbti namie lietuviams trukdo tai, kas amerikiečiams padeda

Net šeši iš dešimties darbuotojų Lietuvoje sutiktų dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau taip dirba tik 2 proc., o 13 proc. tokio darbo nenorėtų, nes jiems tiesiog patinka išeiti iš namų, teigia tyrimą vykdęs ...

Darbo ieškančiųjų konkurencija – vienur 10, kitur – net 100 kandidatų

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų ...

Žingsniai verslo didybės link: nuo ko pradėti?

Dažnas Lietuvos gyventojas pagalvoja apie tai, jog nusibodo dirbti kitiems ir norėtųsi pradėti nuosavą verslą. Tačiau vieniems pritrūksta ryžto, kitiems – idėjų. Visgi yra būdų, kaip suprasti, jog tavo kelias – tapti verslininku bei ...

Darbuotojų trūkumas: ko iš būsimo darbuotojo tikisi darbdavys? (4)

Verslo pasaulyje vis dažniau pasitaikanti tema – darbuotojų trūkumas. Apie tai kalba tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos ieškančios įmones. Kokia situacija yra iš tikro – kas apsunkina įdarbinimą, kodėl ...

Trokštamas atlyginimas Lietuvoje: kaip pasikeitė darbuotojų norai per kelerius metus?

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, ...

Jungtinėje Karalystėje nutarta, kokia bus studentų priėmimo tvarka

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti ...

Dauguma lietuvių nepatenkinti savo darbo vietomis: jaučiasi nuvertinti

Pagrindinis faktorius lemiantis lietuvių pasitenkinimą darbu - atlyginimas. Deja, didžioji dalis mano gaunantys per mažą užmokestį ir dėl to savo darbo vietoje jaučiasi prastai. Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas