Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė

2018-01-12 19:21

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus?

Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc. – žemiausio lygio nuo 1939 m. Fiziniams asmenims taikomi pajamų mokesčiai sumažinti vidutiniškai apie 3 proc., naujieji tarifai galios iki 2025 m.

Tiesa, dėl tokių mokestinių pertvarkų naudos ar žalos skirtingos institucijos nesutaria. Netgi panašu, kad vyksta varžybos, kas pateiks geriausią ar blogiausią prognozę. „The Tax Foundation” pareiškė, kad mokesčių sumažinimas per ateinančius dešimt metų į valstybės biudžetą padės surinkti apie 448 mlrd. JAV dolerių. Be to, ekonomikos augimas sugeneruos 700 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų, BVP augimas pasieks 1,7 proc., bus sukurta 339 tūkst. naujų darbo vietų, o darbo užmokesčio augimas sieks 1,5 proc. Savo ruožtu JAV iždas pranešė, kad pertvarka sugeneruos 1,8 trln. JAV dolerių sieksiantį biudžeto pajamų augimą, o ekonomika per metus vidutiniškai augs 2,9 proc. Į šiuos skaičiavimus įtraukti ir prezidento planai investuoti į infrastruktūrą, vykdyti kitas socialinės gerovės reformas.

Tačiau daug kalbant apie mokesčių mažinimą, subtiliai pamirštama kita svarbi problema – kasdien auganti šalies skola.

Valstybės skola: kas tai?

Valstybės skola parodo, kiek šalies valdžios išlaidos yra didesnės už pajamas. Pagrindinė priežastis, kodėl valstybės skolinasi, – atsiradęs poreikis ekonomikai skatinti arba esamoms skoloms padengti. Esminė skolinimosi sąlyga – pasitikėjimas. Investuotojai jį išlaiko tol, kol šalies įsipareigojimai išorėje nepasiekia 77 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.

JAV skola šiuo metu yra didžiausia pasaulyje ir siekia daugiau nei 20 trln. JAV dolerių arba apie 100 proc. BVP. Auganti vyriausybės skola ilguoju laikotarpiu slopina ekonomikos augimą, kurį anksčiau ar vėliau lydi mokesčių didėjimas ateities kartoms. Pasaulio banko duomenimis, skolos lygiui pasiekus 77 proc. BVP, kiekvienu procentu toliau auganti skola valstybei kainuoja 1,7 proc. lėtėjantį ekonomikos augimą.

Kova tarp skolos ir mokesčių mažinimo

Skaičiuojama, kad dėl aukščiau paminėtos mokesčių reformos per ateinančius 10 metų JAV surinks 1,5 trln. JAV dolerių mažiau lėšų į šalies biudžetą. Nors mažesni mokesčiai skamba gražiai, senstant visuomenei kasmet reikia skirti vis daugiau biudžeto lėšų pensijoms ir sveikatos priežiūrai. Pernai socialinės apsaugos sistemos išmokomis naudojosi 45 mln. amerikiečių. Po dešimties metų jų skaičius pasieks 60 mln., o 2033 m. – 77 mln. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas kelia klausimų, iš kur bus surinkta mokesčių ne tiek skoloms, kiek socialinėms garantijoms.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas