Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

(Puslapis 2 iš 2)

2018-01-12 19:21

Prezidento administracija teigia, kad mažesni mokesčiai paskatins šalies ekonominį klestėjimą – naujos biudžeto įplaukos esą ne tik kompensuos 1,5 mlrd. JAV dolerių pajamų praradimą, bet ir padės pastebimai sumažinti šalies skolą. Pasak D. Trumpo, tai bus didelio augimo laikotarpis ir jis bus stulbinantis.

Vis dėlto, ekonomistai laikosi priešingos pozicijos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto dėstytojas Greg Mankiw, vienas pagrindinių prezidento George‘o W. Busho patarėjų ekonomikos klausimais, yra pasakęs, kad tik šarlatanai ir fanatikai gali tikėti, jog sumažinti mokesčiai atsipirks savaime.

Skolas grąžina tik silpni

Sparčiai mažinti šalies įsiskolinimus gali padėti, pavyzdžiui, taupymas socialinių garantijų ir sveikatos apsaugos sąskaita. Tačiau toks sprendimas dažnai garantuoja politinės karjeros pabaigą – kai žadi daug, bet atimi daugiau, patenkintų lieka mažai. Šią pamoką tikrai moka ir D. Trumpas – jo planai daugiau lėšų skirti infrastruktūrai, pramonei, tikrai nenukreipti į skolos mažinimą. Panašu, kad jis dėl to jaudintis net neketina, nors palūkanos skirtos skolai aptarnauti jau siekia 266 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausios skolos turėtojos – Kinija ir Japonija, atitinkamai turinčios 1,7 ir 1,1 trln. JAV dolerių. Per metus Kinijos turima skolos dalis išaugo daugiau nei 7 proc., tačiau prezidentas teigia, kad taip JAV įgauna tik daugiau galios prieš Kiniją.

Metinis fiskalinis deficitas 2017 m. siekė 666 mlrd. JAV dolerių – 3,5 proc. visos šalies ekonomikos. Siekiant susigrąžinti kapitalą iš užsienio, JAV nebetaikys pelno mokesčio lėšoms, kurios buvo sugeneruotos iš veiklos vykdytos užsienyje. Norima, kad kapitalas grįžtų į JAV rinką ir bent dalis jo būtų reinvestuojama – tai leistų grąžinti 2,6 trln. JAV dolerių į įmonių namų rinką.

Tiesa, tie patys metodai jau buvo taikomi 2004 m. – tuomet sugrąžintos pajamos buvo paskirstytos akcininkams, o ne reinvestuotos ar kitaip panaudotos, tad ekonomika iš to gavo mažai naudos. Didelė dalis stambių JAV įmonių ir šįkart patvirtino, kad dėl mokestinės sistemos pertvarkų atsiradusių papildomų pajamų neketina reinvestuoti ar didinti darbo vietų skaičiaus. Panašu, kad pelno mokesčio sumažinimas labiau skirtas rekordines aukštumas siekiančiai akcijų rinkai toliau kelti, o ne naujoms darbo vietoms kurti.

Komentaro autorė – Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė

 

 

Straipsnio puslapiai:

Close

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas