Ekonomikos atsigavimas? Mėgstate juokus!


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-06-04 16:22

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos. 

Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus. Bėda ta, kad šalys labai nenoriai imasi taupyti, o lėšoms imlias sveikatos ir socialinio draudimo sistemas reformuoti apskritai vengia. Kaip valdžias priversti vykdyti reformas, galvą laužo ne vien Europos centrinis bankas. Tik štai centrinis bankas turi svertų, galinčių procesus išjudinti iš mirties taško. Centrinis bankas turi pinigų emisijos teisę, jis gali gaminti pinigus, juos skolinti arba tiesiog duoti, šią primityvią operaciją pavadindamas tai kokiu nors įmantriu terminu. Panašu, kad užuot užsukęs pigių pinigų kranelius, kurie ir įklampino mus į pasaulinę krizę, centrinis bankas ketina juos dar labiau paleisti. Palūkanų normos jau nebėra kur mažinti, tad genialieji pinigų gamintojai sugalvojo, kad dabar pirks reformas.

Europos centrinis bankas siūlo išpirkinėti į bėdą patekusių šalių obligacijas mainais už tų valstybių įsipareigojimą vykdyti numatytas reformas ir laikytis finansinių sąlygų. Gal toks saldainis paskatins valdžias reformuotis, o tada, kaip teigė banko pirmininkas, ir ekonomikos atsigavimas - garantuotas. Planą būtų galima laikyti kone genialiu, jei tokios iš oro trauktų pinigų dalybos neturėtų pasekmių, pražūtingų ekonomikai. Kas nutinka, kai centrinis bankas nesvarbu kokiu būdu į rinką įšvirkščia naujų pinigų?

Ogi prasideda visa virtinė klaidų, kurias padaro žmonės, įmonės, bankai, valdžios. Regimybė, kad pinigų yra ir jie pigūs paskatina vykdyti projektus, kurie normaliomis sąlygomis neatsipirktų. Dėl pinigų emisijos žemėje nieko nepadaugėjo - nei darbo išteklių, nei žaliavų, nei santaupų. Padaugėjo tik pinigų. Čia ir vadovėlių skaityti nereikia, kad suprastum, kuo visa tai baigsis. Kainų kilimu, santaupų nuvertėjimu, per dideliu įsiskolinimu, gausa bankrotų, vartojimo kritimu - visa tai jau patyrėme ir vadinome krize. Atrodytų, krizės anatomija jau turėtų būti iki gyvo kaulo pažįstama. Keista, kad dėl jos vis dar dažnai kaltinami bankai ar verslininkų godumas.

Ekonomikoje neveikia principas „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“. Pigūs pinigai sargdina ekonomiką, ir papildomi pigūs pinigai ją sargdins dar labiau. Net jei už šiuos pinigus bus perkamos reformos, neigiamos tokios emisijos pasekmės neleis džiaugtis tikru ekonomikos atsigavimu. Ir net jei statistika fiksuos ekonomikos augimą, tai bus iliuzinis, butaforinis augimas. Geroji žinia ta, kad stiprių pinigų genas vis dar gyvas Vokietijos centriniame banke. Gal pavyks atsispirti Europos centrinio banko „planui – chuliganui“, ir ekonomikos augimą kurti be tokio klastingo reformų „pirkinio“. Mums Lietuvoje taip pat verta augimą kurti reformomis, nesižvalgant pigių pinigų toje pačioje Europoje.



Rūta Vainienė, Komentaras Lietuvos radijui

 

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas