Ekonomikos augimą turi skatinti investicijos


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-07-01 11:09

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių. Dėl žemo gimstamumo ir mažai tikėtinos greitos reemigracijos artimiausiu metu gyventojų skaičius Lietuvoje nedidės, todėl žmogiškojo kapitalo praradimą turi kompensuoti materialinės investicijos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus materialinės investicijos išaugo 44 procentais. Vien investicijos į įrengimus, mašinas ir transporto priemones paaugo dar sparčiau – 52 procentais. Būtent šios investicijos labiausiai didina produktyvumą ir konkurencingumą, todėl yra itin svarbios. Tikėtina, kad įmonių investicijos toliau sparčiai augs ir šiais, ir ateinančiais metais, bei išliks pagrindiniu augimo varikliu. Investicijos, priešingai nei vartojimas, ne tik „pakelia“ BVP šiuo metu, bet turi ir teigiamos įtakos potencialiam ekonomikos (ir šalies gerovės) augimui ateityje.

Viešojoje erdvėje nuolat išsakomas nerimas dėl nepakankamo vidaus vartojimo ir raginimas jį paskatinti yra nepagrįstas ir klaidingas. Vidaus vartojimas pirmąjį šių metų ketvirtį augo gana sparčiai – 5,5 procento. Vien mažmeninės prekybos augimas buvo dar spartesnis – per penkis šių metų mėnesius jis išaugo 21,5 procento. Tokį spartų augimą didžiąja dalimi lėmė prekyba automobiliais, tačiau net ir be prekybos transporto priemonėmis mažmeninės prekybos augimas per tą patį laikotarpį siekė 6,1 procento.

Kai kurių prekių, pavyzdžiui, buitinių prietaisų, baldų, informacijos ir ryšio įrangos, per pirmuosius mėnesius nupirkta 15 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Šių produktų vartojimas dar labiau paspartėjo gegužės mėnesį ir viršijo 17 procentų. Apskritai, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis per metus išaugo daugiau nei 10 procentų. Šis augimas yra gerokai lėtesnis nei gyventojų pajamų augimas – bruto darbo užmokestis padidėjo tik 2 procentais. Tai galima paaiškinti tik dviem būdais – arba auga gyventojų neoficialios pajamos, arba jie vėl pradėjo mažinti taupymą. Lietuvos gyventojų taupymo norma visada buvo viena žemiausių ES – 2007 ir 2008 metais ji net buvo neigiama, t.y. gyventojai išleido daugiau pinigų nei uždirbo. Krizės metu ji padidėjo, bet vis dar yra dvigubai mažesnė nei ES vidurkis.

Jei Lietuvos ekonomikos augimas vėl bus paremtas vidaus vartojimu, jis nebus tvarus. 2005-2008 metus galima vadinti ne tik nekilnojamojo turto burbulo, bet ir vartojimo burbulo laikotarpiu. 2008 metų pradžioje, gilios krizės išvakarėse, Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo pasiekęs -18,4 proc. BVP. Lietuva užsienyje pagamintos produkcijos vartojo daug daugiau, nei galėjo sau leisti. Pirmąjį šių metų ketvirtį užsienio prekybos deficitas padidėjo iki -2,3 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis siekė tik -1,5 proc.). Tai dar nėra pavojaus ženklas, bet spartus vartojimo augimas ateityje gali sukelti naują išorinį disbalansą.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas