Ekonominė emigracija ar „politinis prieglobstis“?

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-01-15 13:48

Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžioji dalis – apie 22 tūkstančiai - dėl emigracijos. Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims. Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą. Biudžetą „pasotino“ niekingais 3 milijonais litų vietoj 17 planuotų.

Atrodo, kad į valdžią atėję kairieji emigraciją turėjo pristabdyti savo „socialinio teisingumo“ pažadais. Didesnė minimali alga, progresiniai mokesčiai, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kuris matyt patuštintų daugumos gyventojų pinigines. Tiesmuka logika – žmonės važiuoja ten, kur progresiniai, kur nuo senų senovės apmokestinamas nekilnojamasis turtas, kur didesnė minimali alga. Vadinasi, nukopijuosime – ir atsisveikinsime su emigracija.

Ilgą laiką ir pati galvojau, kad svečiose šalyse žmonės ieško ekonominės gerovės. Painiavos vis įvesdavo faktas, kad emigrantai dažnai gyvena itin kukliai, taupo, gyvena susigrūdę išsinuomotuose „tautiniuose“ butuose ar namuose. Jie visada išlieka svetimšaliai, nevietiniai, nes nekalba tobula tos šalies kalba. Išleidžia daugiau nei Lietuvoje, susiduria su aibe nepatogumų, kad ir tokių, kaip eismas kita kelio puse. Atsisako betarpiško ryšio su artimaisiais. Ilgai negalėjau suprasti šio paradokso. Nejaugi tiek aukų – dėl pinigų? O jei kartais dėl pinigų – kokio dydžio tie pinigai turi būti? O juk stebuklų nėra, užsieny žymiai geriau apmokami tik kvalifikuoti darbuotojai, o išvažiuoja ne tik jie.

Dėlionė susidėliojo į vietas, kai Prezidentūra paskelbė, kiek gyventojų skundų ji gavo per praėjusius metus.

Septynis tūkstančius! Žinoma, kai kas juos rašo nes toks pomėgis, kiti – nes neprarado vilties rasti tiesą. O kiek aktyvių, užimtų, kuriančių žmonių nepasiskundė? Nurijo nuoskaudą, kurią patyrė visai ne dėl to, kad Lietuvoje nėra progresinių mokesčių ar visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Kaip teigia Prezidentūra, žmonės daugiausia skundžiasi viešojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų darbu. Susisiekusi su Vartotojų teisių tarnyba, sužinojau, kad jie pernai gavo apie 13 000 vartotojų skundų. Dvigubai daugiau. Bet juk su prekėmis, paslaugomis mes susiduriame kasdien, kitaip nei su tarnautojais ar pareigūnais, tad natūralu, kad ir skundų turi būti daugiau. Taigi, proporcija - gluminanti.

Naujoji vyriausybė emigraciją įvardijo kaip opiausią problemą. Ji iš tikro yra didelė, ypač tiems, kurie Lietuvoje lieka gyventi. Ką veiks ir kiek klientų turės paslaugų įmonės, ar išgalės sumokėti bent minimalią algą. Galų gale - kas mokės „Sodros“ įmokas, kad pensininkai gautų pensijas? Tie, kas emigruoja – jokie nusikaltėliai - jie nesėdi dejuodami valdžiai ant kaklo, sprendžia realiais savo problemas ir gerina nedarbo statistiką. Jie išvažiuoja, net kai nedarbas Europos šalyse muša rekordus. Vadinasi Lietuvos žmonės lankstūs, darbštūs ir neišlepinti. Tai gali džiuginti antropologus, bet ne politikus, kurie galvoja apie Lietuvą, kaip apie vienetą.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas